Activist Memory and Human Rights: The Commemoration of the Roma Genocide in Lithuania
Activist Memory and Human Rights: The Commemoration of the Roma Genocide in Lithuania

Summary/Abstract: This paper will focus on the intersection between the emerging memory of the Roma genocide and the human rights agenda in Lithuania. Transnational Roma genocide memory culture can be described as an activist memory. Various memory entrepreneurs fostering Roma genocide memory, especially NGOs, link remembrance to human rights (specifically, the human rights abuses experienced by the Roma communities) and the need to fight antigypsyism. Despite the rapid increase in Romani memorial practices in Europe during the last two decades and the development of activist memory regimes, similar phenomena in Lithuania so far has attracted very little scholarly attention. The paper sets out to address this gap in the literature on activist memory of the Roma genocide in Lithuania. Lithuania’s Roma community was severely affected by the Holocaust. Memorial practices focusing on the Roma genocide intensified around 2015, when, following a march by Roma activists and Holocaust survivors in Auschwitz-Birkenau, the European Parliament passed a resolution recognizing a memorial day commemorating the Roma genocide during World War II. In 2019, the Lithuanian government added the commemoration of the Roma genocide to its calendar of commemorative days. This paper will trace the development of the activist memory of the Roma genocide in Lithuania, and it will focus on the following questions: 1) What is activist memory, and what is its relationship to Holocaust memory? 2) Which actors started the creation of activist Roma genocide memory in Lithuania? Which strategies did they use? Were these strategies effective? 3) What is the relationship between the practices of the memorialization of the Roma genocide and human rights, specifically, the fight against strong societal prejudice against Roma in Lithuania? It is argued that the emerging Roma memory regime in Lithuania has found a way to coexist with the local narrative about the Jewish Holocaust. The insertion of the stories about Roma suffering into the Holocaust narrative has helped to hybridize this narrative, turning it into a story about multiple traumas. The hybridization of the Jewish Holocaust narrative was significantly affected by international actors who promoted the inclusion of the narrative about the experiences of the Roma into the Jewish Holocaust narrative. Cooperation involving the Roma and Jewish communities in the coalition to promote human rights facilitated the emergence of his hybrid Holocaust memory. / Šis straipsnis analizuoja, kaip besiformuojanti romų genocido atmintis yra susijusi su žmogaus teisių skatinimu Lietuvoje. Tarptautinė romų genocido atminties kultūra gali būti vadinama aktyvia atmintimi. Įvairūs atminties veikėjai, ypač nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios romų genocido atmintimi, sieja atminimą su žmogaus teisėmis (tiksliau sakant, su žmogaus teisių pažeidimais, kuriuos patiria romų bendruomenės) ir būtinybe kovoti prieš romafobiją. Nepaisant spartaus romų atminties veiklų augimo Europoje per pastaruosius du dešimtmečius ir aktyvios atminties režimų vystymosi, panašūs reiškiniai, vykstantys Lietuvoje, susilaukė labai nedaug akademinės visuomenės dėmesio. Šiuo darbu siekiama šią spragą literatūroje apie romų genocido atmintį Lietuvoje bent kiek pataisyti. Lietuvos romų bendruomenė buvo stipriai paveikta Holokausto. Atminimo procesai, susiję su romų genocidu, sustiprėjo apie 2015 metus, kai po romų aktyvistų ir žmonių, išgyvenusių Holokaustą, žygio į Aušvicą, Europos Parlamentas paskelbė rezoliuciją, skirtą romų genocidui per Antrąjį pasaulinį karą atminti. 2019 metais Lietuvos Vyriausybė įtraukė romų genocido minėjimą į atmintinų dienų sąrašą. Šiame darbe nagrinėjami tokie klausimai: 1) Kas yra aktyvi atmintis ir koks jos santykis su Holokausto atmintimi? 2) Kurie veikėjai pradėjo kurti romų genocido atmintį Lietuvoje? Kokias strategijas jie naudojo? Ar šios strategijos buvo efektyvios? 3) Koks romų genocido atminties praktikų ir žmogaus teisių santykis (tiksliau pasakius, kaip atmintis veikia kovą su itin neigiamomis visuomenės nuostatomis romų atžvilgiu Lietuvoje)? Argumentuojama, kad besiformuojantis romų atminties režimas Lietuvoje rado būdą susigyventi su vietiniu naratyvu apie žydų Holokaustą. Į Holokausto naratyvą įtraukti pasakojimai apie romų kentėjimą padėjo hibridizuoti šį naratyvą, paverčiant jį pasakojimu apie daugelį trauminių patirčių. Naratyvo apie žydų Holokaustą hibridizacijai stiprų poveikį darė tarptautiniai veikėjai, kurie skatino įtraukti romų patirtis į naratyvą apie žydų Holokaustą. Romų ir žydų bendruomenių bendradarbiavimas žmogaus teisių gynimo koalicijoje įgalino šios hibridinės Holokausto atminties susiformavimą.

• Details
• Contents