AR LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖ GALI BŪTI PAGRINDU RIBOTI POLITINES TEISES?
CAN IMPRISONMENT BE BASIS FOR LIMITATION OF POLITICAL RIGHTS?

Summary/Abstract: Daugelio valstybių įstatymuose yra nuostata, kad bet koks nuosprendis bausti laisvės atėmimu reiškia draudimą naudotis tam tikromis politinėmis teisėmis – teise rinkti ir būti išrinktam. Iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar toks teisinis reguliavimas yra teisėtas. Straipsnyje analizuojami nuteistųjų laisvės atėmimo bausme politinių teisių ribojimo pagrindai. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, ar laisvės atėmimo bausmė gali būti pagrindu riboti politines teises. Atlikus tyrimą, hipotezė iš dalies pasitvirtino. Tarptautinėje teisėje įtvirtintas visuotinės rinkimų teisės principas nėra absoliutus. Daugelyje šalių laisvės atėmimo bausmė laikoma teisėtu aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės ribojimo pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje formuojami visuotinės rinkimų teisės ribojimo pagrindai kildinami tiesiogiai iš Konstitucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste expresis verbis nėra nuostatos, draudžiančios balsuoti nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme. Siekiant įtvirtinti aktyviosios rinkimų teisės ribojimo nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme institutą Lietuvoje, turi būti daromos atitinkamos Konstitucijos pataisos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje įtvirtintos teisės (rinkti ir būti išrinktam) nėra absoliučios. Most international agreements on the rights of suffrage and the jurisprudence of the European Court of Human Rights hold that universal and equal suffrage is a key component of a democratic society. Apart from that, different nations have distinct electoral regulations governing the ability of prisoners to vote. Most of the states have adopted laws, forbidding the right to vote and be elected while in prison. Prisoner disenfranchisement is a topic of academic debate. Many scholars discuss whether voting should be considered as a right, or as a privilege granted by the state. Some critics argue that prisoner disenfranchisement is a form of double jeopardy or the breach of the non bis in idem rule. More specifically, these laws continually punish individuals for crimes that they have already served time for. Questions arise over whether the state has a legitimate interest in denying the right to vote and be elected to those who have manifested a fundamental antipathy to the laws of the state. Convicted felons also raise questions about morality and their ability to vote responsibly. The main purpose of this article is to find out whether the political rights can be restricted on the ground of the prison sentence.

• Details
• Contents