Kritinis žvilgsnis į mokyklinį raštingumą: tyrimų laukų apžvalga
A critical look at school literacy: An overview of research fields

Summary/Abstract: Raštingumo apibrėžties beieškant, nesunku pastebėti, kad akademinėje įvairių sričių literatūroje vyraujančios raštingumo sampratos labai skiriasi: jos priklauso nuo laiko, vietos ir akademinės srities. Lietuvos akademiniame diskurse raštingumas beveik visada aptariamas kaip pedagoginė ir standartinės kalbos problema, apibrėžiamas kaip rašymo įgūdis, visų pirma, rašybos ir skyrybos taisyklių išmanymas ir taikymas (plg. Miliūnaitė 2005; Tamulionienė 2018). Raštingumo svarba aiškinama per standartinės kalbos normų išmanymo ir puoselėjimo prizmę (Bučienė 2019). Būtent tokią normatyvinę raštingumo sampratą numatyta įdiegti mokiniams bendrojo ugdymo programoje, taip pat ir per gimtosios lietuvių kalbos vadovėlius (Urbonaitė 2017; 2019). Kitose šalyse raštingumas gali būti suprantamas įvairiai. Pvz., JAV švietimo sistemoje jis, visų pirma, suvokiamas kaip gebėjimas skaityti ir suprasti bei interpretuoti tekstą, mažiau siejamas su gebėjimu standartiškai rašyti (plg. Yeo 2007; Gee 2014). Kyla klausimas, ar skirtingos raštingumo sampratos gali būti susijusios su skirtingomis rašytinės kalbos standartizavimo tradicijomis, ar jų skirtumus lemia nevienoda visuomenės struktūra (skurdo lygis, etninė gyventojų sudėtis, mokinių tėvų raštingumas, migracijos istorija, šalies kalbinis kraštovaizdis) ir kiti veiksniai.

• Details
• Contents