Kas lemia 1-4 klasių moksleivių rašybos variantiškumą?
What determines spelling variation in 1st-4th grade students?

Summary/Abstract: Rašybos raidos tyrėjai rašymą pagal sakytinę kalbą laiko natūraliu rašybos raidos etapu (Kreiner, Gough 1990; Bosman, van Orden 1997; Bigozzi et al. 2016), tačiau lietuvių kalbotyroje vis dar maža tyrimų, kuriuose bent kiek sistemingiau būtų analizuojamas sakytinės kalbos poveikis rašybai ir ypač pačių jauniausių moksleivių raštingumo raidos kontekste. Prieš daugiau nei pusšimtį metų galimą sakytinės kalbos įtaką moksleivių rašybai aptarė Vladas Grinaveckis (1962): jis susiejo tarmių ypatybes su pagrindinėmis savo išskirtomis moksleivių rašybos „klaidomis“ ir siūlė mokant rašybos iškart užbėgti už akių normų neatitinkančios rašybos atvejams, kurių galėtų rastis dėl gimtosios tarmės. Kitame (prieš beveik tris dešimtmečius atliktame) tyrime aptikta, kad tarmiškai kalbančių moksleivių diktantuose daugiau kaip 30 proc. visų normų neatitinkančių rašybos atvejų yra atsiradę dėl tarminės tarties. Atpasakojimuose jų randama dar daugiau – per 40 proc. (Kadžytė-Kuzavinienė 1997). Taigi sakytinės kalbos įtaka mokyklos kontekste, be kita ko, priklauso ir nuo kalbos užduoties tipo. Apie rašymą pagal sakytinę kalbą netiesiogiai užsiminta baigiamųjų klasių egzamino darbų ir 15-18 m. jaunuolių tinklaraščių rašybos tyrime (Tamulionienė 2015). Jame teigiama, kad dažniausiai moksleiviai klysta rašydami balsius ir dvibalsius nekirčiuotuose skiemenyse (pvz., neligybės (nelygybės), kasdenybei (kasdienybei)), o tokios rašybos priežastis neva yra prasta tartis (ibid.: 4-5). Kitaip tariant, sakytinė kalba čia laikoma „prasta“ atmaina ir rašybos klaidų šaltiniu. Taip pat šiame tyrime teigiama, kad moksleivių rašyba varijuoja painiojant žodžių formas, nežinant taisyklių ar kylant keblumų jas taikyti, nepatikrinus korektūros, taip pat dėl informacinių technologijų poveikio raštui (ibid.).

• Details
• Contents