EVIDENCINIAI BŪDVARDŽIAI LIETUVIŲ AKADEMINIAME DISKURSE
EVIDENTIAL ADJECTIVES IN LITHUANIAN ACADEMIC DISCOURSE
Author(s): Anna RuskanSubject(s): Language and Literature Studies
Published by: Vilniaus Universiteto Leidykla
Keywords: evidential functions1; inference2; external sources of evidence3; internal sources of evidence4; intersubjectivity5; argumentation6; academic discourse7;
Summary/Abstract: Straipsnyje nagrinėjama bevardės giminės būdvardžių akivaizdu, aišku, natūralu ir panašu vartosena lietuvių rašytiniame akademiniame diskurse. Tyrimo tikslas yra aptarti šių būdvardžių morfosintaksinį statusą, nustatyti jų funkcijas ir svarbą autoriaus argumentacijai reikšti. Straipsnyje pateikiama kiekybinė ir kokybinė būdvardžių analizė. Tyrime remiamasi tekstynų inspiruota metodologija − medžiaga yra paimta iš Lietuvių akademinio tekstyno, kurį sudaro įvairių mokslo sričių tekstai. Kokybinė ir kiekybinė bevardės giminės būdvardžių akivaizdu, aišku, natūralu ir panašu analizė rodo, kad dažniausiai šie būdvardžiai vartojami kaip komplementiniai predikatai, kurie nurodo autoriaus žinių šaltinį, ir rečiau vartojami kaip parentezė. Komplementinė vartosena yra dažnesnė negu parentetinė, nes parentezė yra labiau būdinga sakytiniam diskursui. Pažymėtina, kad socialiniuose ir humanitariniuose moksluose šie būdvardžiai yra dažnesni negu biomedicinos, technologijų ir fizinių mokslų srityse. Skirtinga kiekybinė būdvardžių distribucija įvairiose mokslo srityse paaiškinama mokslo sričių specifika. Kiekybinė analizė atskleidžia, kad pagrindinė šių būdvardžių funkcija yra evidencinė, t.y. jie nurodo autoriaus žinių šaltinį. Šie būdvardžiai reiškia autoriaus numanymą, kuris gali remtis išoriniu arba vidiniu autoriaus žinių šaltiniu. Išorinis žinių šaltinis nurodo, kad autorius remiasi percepcijos duomenimis, tyrimo rezultatais, su kuriais supažindina ir skaitytoją. Vidinis žinių šaltinis nurodo, kad numanymas yra paremtas daugiau autoriaus samprotavimu arba prielaida apie skaitytojo žinias. Remdamasis vidiniu žinių šaltiniu, autorius įtikina skaitytoją propozicijos teisingumu arba pradeda su skaitytoju polemizuoti. Skirtingas numanymo pagrindas lemia skirtingą autoriaus poziciją. Numanymas akademiniame diskurse yra intersubjektyvus, nes autorius aiškiai nurodo žinių šaltinio prieinamumą skaitytojui.
Journal: Kalbotyra
- Issue Year: 2012
- Issue No: 64
- Page Range: 103-123
- Page Count: 11
- Language: English
