COMPETITION, CONCENTRATION, EFFICIENCY, AND THEIR RELATIONSHIP IN THE LITHUANIAN BANKING SECTOR
COMPETITION, CONCENTRATION, EFFICIENCY, AND THEIR RELATIONSHIP IN THE LITHUANIAN BANKING SECTOR

Summary/Abstract: Šiuo metu Europos finansų sistemos rinkos struktūra ir konkurencija yra aktualus ekonominės politikos klausimas. Finansų sektoriaus konkurencija gali ženkliai įtakoti finansinių paslaugų teikimo efektyvumą. Bankų sektoriaus konkurencija, efektyvumas ir stabilumas bei jų tarpusavio ryšiai yra plačiai nagrinėjami tiek teoriniame, tiek ir praktiniame lygmenyje. Be to, konkurencinėje aplinkoje gali išlikti tik inovatyvios ir efektyviai veikiančios verslo struktūros. Itin didelė konkurencija finansų sektoriuje gali turėti neigiamą įtaką šio sektoriaus stabilumui, kadangi mažiau efektyvios verslo struktūros gali pradėti vykdyti labiau rizikingą veiklą, siekdamos didesnio pelningumo lygio. Šiame straipsnyje nagrinėjama koncentracijos įtaka Lietuvos bankų sektoriaus konkurencijai ir efektyvumui. Siekiant šio tikslo, buvo atliekami tokie tyrimai: pirmiausiai buvo atliekamas Lietuvos bankų sektoriaus konkurencijos lygio tyrimas, naudojant Panzar-Rose modelį, o toliau buvo tiriamas Lietuvos bankų sektoriaus koncentracijos lygis bei atliekamas šio sektoriaus efektyvumo įvertinimas. Naudojant koreliacinę analizę, buvo atliekamas konkurencingumo, koncentracijos ir efektyvumo tarpusavio ryšių Lietuvos bankų sektoriuje tyrimas. Bankų sektoriaus konkurencijos įvertinimo metodus galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines grupes: struktūriniai ir nestruktūriniai konkurencijos įvertinimo metodai. Dažniausiai naudojami struktūriniai konkurencijos įvertinimo metodai yra SCP paragdima ir efektyvumo hipotezė. Nestruktūriniai konkurencijos įvertinimo metodai yra šie: Iwata modelis, Bresnahan modelis ir Panzar-Rose metodas. Iwata modelis yra retai naudojamas praktikoje dėl šio modelio pritaikymui reikalingų duomenų trūkumo. Tačiau tiek Bresnahan modelis, tiek ir Panzar-Rosse metodas yra dažnai naudojami empirinuose tyrimuose, siekiant įvertinti bankų sektoriaus konkurencingumą. Bankų sektoriaus koncentracijos lygiui įvertinti gali būti naudojami daugybė koncentracijos indeksų, tačiau dažniausiai praktikoje yra naudojami šie koncentracijos rodikliai: „k“ bankų koncentracijos indeksas ir Herfindahl-Hirschman indeksas. Pagrindinė šių koncentracijos indeksų populiarumo priežastis – nesudėtingas pritaikomumas empiriniuose tyrimuose bei lengvai prieinami pradiniai duomenys. Atliekant konkurencijos, koncentracijos, efektyvumo ir jų tarpusavio ryšių Lietuvos bankų sektoriuje tyrimą, buvo naudojama tokia tyrimo metodologija: Lietuvos bankų sektoriaus konkurencijos lygiui tirti buvo naudojamas Panzar-Rose metodas, bankų sektoriaus koncentracijos lygio įvertinimui buvo naudojami „k“ bankų koncentracijos ir Herfindahl-Hirschman indeksai. Vertinant „k“ banko koncentracijos rodiklį, buvo nagrinėjama vieno didžiausio, trijų ir penkių didžiausių bankų rinkos dalis. Šiame Lietuvos bankų sektoriaus koncentracijos tyrime buvo nagrinėjami šie bankų sektoriaus rodikliai : turtas, paskolos ir indėliai. Bankų sektoriaus efektyvumo įvertinimui buvo naudojami šie rodikliai: ROA ir ROE. Siekia

• Details
• Contents