EVALUATION OF THE OECD STATES’ FINANCIAL COMPETITIVENESS: PUBLIC DEBT ASPECT
EVALUATION OF THE OECD STATES’ FINANCIAL COMPETITIVENESS: PUBLIC DEBT ASPECT

Summary/Abstract: Straipsnyje įvertinamas OECD šalių finansinis konkurencingumas, jį siejant su šalies gebėjimu efektyviai valdyti finansinius išteklius; savo ruožtu šiame straipsnyje šalies finansinės veiklos efektyvumas vertinamas valstybės mokumo - gebėjimo valdyti valstybės skolą - kontekste. Siūlomas naujas alternatyvus valstybės skolos vertinimo rodiklis ir remiantis šiuo rodiklių įvertinamas OECD šalių valstybės skolos, o tuo pačiu ir jų finansinio konkurencingumo globalioje rinkoje lygis. Atskleistų dėsningumų pagrindu teikiami pasiūlymai valstybių skolos valdymo gerinimui. Pasiūlytas valstybės skolos ir ekonominės politikos vertinimo rodiklis įvardinamas kaip tarpgeneracinis skolos moralumo indeksas. Autoriai laikosi prielaidos, kad dabartinių kartų (generacijų) atsakomybė priimamų ekonominių sprendimų atžvilgiu nebūtų perkeliama ateities kartoms; tai reiškia, kad atsakomybės ribos turi būti sietinos su žmogaus gyvenimo trukme; tik tokiu atveju galima bent minimaliai kontroliuoti valstybės priimamus sprendimus, užtikrinti atsakomybės perimamumą (tame tarpe ir valstybės skolos atžvilgiu). Pasiūlytasis valstybės skolos rodiklis apskaičiuojamas kaip faktinis skolos padengimo laikotarpis padalytas iš vienos kartos (generacijos) amžiaus įverčio (čia lygus 25 (1G) metams). Autoriai siūlo penkis kokybinius finansinės atsakomybės (ir ekonominės politikos efektyvumo plačiąja prasme) lygius, siejamus su valstybės gebėjimu padengti skolas. Atsakingiausia (moralia) ekonomine politika čia laikytina tokia, kurios vykdymui šalies prisiimtos skolos galėtų būti grąžintos 1 kartos laikotarpiu, t.y. skolos moralumo indeksas neviršija 1 (1G). Ekonominė (finansinė) politika, leidžianti padengti valstybės skolą 2 kartų (50 metų) laikotarpyje, įvardijama kaip tvari. Ribiniu moralios politikos kriterijumi pasirinktas 3 kartų skolos padengimo periodas (įvardinama kaip rizikinga ekonominė politika); šis kriterijus siejamas su daugelyje šalių taikomu politinės atsakomybės senaties terminu, o taip pat ir su vidutine žmogaus gyvenimo trukme. Šalys, galinčios grąžinti skolas iki 4 kartų (4G) laikotarpiu, įvardijamos kaip neatsakingos ekonominės politikos valstybės: šis lygis yra veikiau simbolinis, sietinas su potencialia siektina žmogaus gyvenimo trukme ir su valstybės pasirengimu užtikrinti valstybės biudžeto subalansavimą šimtamečio ekonominio ciklo eigoje, bet kartų ryšys šiuo atveju yra labai silpnas; šalys, kurios nekeisdamos esamos ekonominės politikos nesugeba padengti valstybės skolų 4G laikotarpiu, priskirtos prie amoralią ekonominę politiką vykdančių šalių. Vertinant OECD šalių valstybės skolos padengimo galimybes, buvo laikomasi prielaidos, kad pagrindiniai skolos lygį lemiantys veiksniai – ekonomikos augimo tempas ir palūkanų normos – priklauso nuo praėjusio laikotarpio ekonomikos išsivystymo lygio. Regresinės analizės pagalba nustatyta, kad augant šalių išsivystymo lygiui, ekonomikos nominalaus augimo tempai mažėja greičiau nei mažėja palūkanos, turinčios įtakos skol

• Details
• Contents