Religinė patirtis per muziką: šiuolaikinė lietuvių kūryba
Religious experience through music: contemporary Lithuanian compositions

Summary/Abstract: Straipsnyje aptariamas muzikos poveikis, kuriuo nuo senų laikų naudotasi gydant psichines ir fizines ligas, pertei-kiant tikėjimo tiesas, įkvepiant maldingus jausmus, harmonizuojant emocijas ir pan. Net ir muzikoje, neturinčioje sąsajų su religija, kaip antai instrumentinėje Mozarto kūryboje, kai kurie teologai girdi liudijimą apie Dievo ka-ralystę. O šiuolaikinėse visuomenėse, nepriklausomai nuo ideologijos, kaip atliepas sakralumo poreikiui daugėja kūrybos, kurios „dvasingumui“ būdingas tylumas, lėtumas, meditatyvumas, santūri muzikos kalba. Apžvelgus, ko savo religine kūryba siekia ir ko iš jos tikisi šiuolaikiniai kompozitoriai (Olivier Messiaenas, Johnas Tavene-ras, Krzysz tofas Pendereckis, Sofia Gubaidulina), straipsnyje religinio liudijimo per muziką aspektu analizuojami lietuvių kompozitorių kūriniai: Viktoro Minioto Messa da camera, Felikso Bajoro Missa in musica, Onutės Nar-butaitės Vėlinių giedojimas Lapides, flores, nomina et sidera, Vidmanto Bartulio „Vėrinys Marijai“ bei Te Deum. Tam tikras muzikos išraiškas susieję liturginiais tekstais, šie kompozitoriai atskleidžia savo įžvalgas apie Dievą, dangaus karalystę, žmogaus santykio su Dievu galimybes. Sėkmingais kūrybos atvejais per simbolinę muzikos re-toriką klausytojai gali patirti ir išgyventi religinį įvykį – muzikinę hierofaniją (šventumo apreiškimą) – ir praplėsti savo religinę patirtį. The article discusses the impact of music that has been used for centuries to treat psychic and hysical disorders, to convey the truths of faith, to inspire devotion, to harmonise emotions, etc. Some heologians claim to hear testimony to the Kingdom of God even if the music is not related to religion, as for instance Mozart’s instrumental compositions. In contemporary societies, independently of ideology, more and more music is created whose “spirituality” is characterized by tranquillity, slow tempo, meditativeness and reserved musical language as a response to the need of sacrality. Having reviewed what contemporary composers (Olivier Mes-siaen, John Tavener, Krzysztof Penderecki, Sofia Gubaidulina) strive for and expect of when writing sacred music the article analyses the music of Lithuanian composers (Viktoras Miniotas’ Messa da camera, Feliksas Bajoras’ Missa in musica, Onutė Narbutaitė’s Chant to All Souls’ Day: Lapides, flores, nomina et sidera, Vid-mantas Bartulis’ “String of Beads for the Virgin Mary” and Te Deumthrough the aspect of religious testimony. Linking certain musical expressions with liturgical texts, these composers reveal their insights into God, the Kingdom of God, and the possibilities of human relationship with God. In cases where they succeed, listeners can experience religious revelations– musical hierophany (manifestation of the sacred) through symbolic musical rhetoric–and enrich their religious experience.

• Details
• Contents