Personažas ieško skaitytojo, arba apie metaliteratūriškumą XX a. Vakarų romane
A character searches for a reader, or metafictionality in the 20th century Western novel

Summary/Abstract: Straipsnyje nagrinėjamas metaliteratūriškumas ir jo strategijos XX a. Vakarų romane. Tyrimo objektas – XX a. Vakaruose sukurti modernistiniai ir postmodernistiniai romanai. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti metaliteratūriškumo sąvokos ir su ja susijusių terminų apibrėžtis; 2) nagrinėti, kokias konkrečias metaliteratūriškumo strategijas renkasi romanistai, ką jos duoda romanui; 3) aptarti metaliteratūriškumo poveikį skaitytojui, jo atliekamam skaitymo ir refleksijos aktui. Tyrimo metodologija yra Patricios Waugh metafikcijos koncepcija, tarpdisciplininė Steveno Tötösy de Zepetneko komparatyvistikos teorija, Umberto Eco išskirtos pavyzdinio ir empirinio skaitytojo koncepcijos. Derinant šias teorijas ir koncepcijas sprendžiama tyrimo problema – kaip tirti metaliteratūriškumo (iš)raiškas romane, kaip nustatyti autoriaus intencijų kurti metaliteratūriškumą pobūdį, kai susiduriame ir su diachroniniu, ir su sinchroniniu reiškiniu. Iškeliama hipotezė, kad metaliteratūriškumas XX a. Vakarų romane yra sąmoningas kūrybinis ir kritinis aktas, susijęs ir su meno kūrinio idėja, ir su teoriniu įvairiausių diskursų apmąstymu, ir su dialogo su skaitytoju kūrimu. Istorinis ekskursas parodė, kad metaliteratūriškumas romane yra būdingas jau Cervanteso, Fieldingo, Sterne’o, Diderot romanams, o jį inspiravo kritiškas romanistų požiūris į savo meto vyraujančius romanus. XX a. Vakarų romane įžvelgtos penkios metaliteratūriškumo strategijos: 1) parateksto akcentavimo strategija, 2) personažas rašo romaną; 3) personažas komentuoja romaną; 4) naratorius / personažas komunikuoja su skaitytoju; 5) autorius žaidžia su skaitytoju. Visos šios strategijos rodo, kad metaliteratūriškumas yra susijęs su rašymo ir skaitymo procesų aktualizavimu romane. Pirmoje XX a. pusėje personažas ieško autoriaus, o antroje XX a. pusėje personažas ieško skaitytojo. XX a. romanas metaliteratūriškai mąsto apie romaną, o tai galbūt tampa svarbiausia jo identifikacijos žyme. The article deals with metafictionality and its strategies in the Western novel of the 20th century. The objects of this research are the Western modernistic and postmodernistic novels created in the twentieth century. The objectives of the research are: (1) to define the concept of metafictionality and other terms linked with it; 2) to analyse some particular writers’ metafictional strategies and their impact on their novels; 3) to discuss the impact of metafictionality on the reader, on his act of reading and reflection. The methodology involves Patricia Waugh’s conception of metafiction; the interdisciplinary comparative theory of Steven Tötösy de Zepetnek; and Umberto Eco’s conceptions of an empirical and a model reader. The main problem of the investigation – how to explore the expressions of metafictionality in the novels and to identify the way an author intends to create metafictionality when we meet with both diachronic and synchronic phenomena – is solved uniting the above-mentioned conceptions.

• Details
• Contents