Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių kariuomenė – visuomenės valstybinio sąmoningumo atspindys (XVI a. antra pusė – XVII a.)
The Lithuanian Grand Duchy‘s draft army: a reflection of society ’s civic political consciousness (16th-17th century)

Summary/Abstract: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) XVI–XVII a. karines pajėgas sudarė valstybinė samdomoji ir mobilizuota visuotinio šaukimo kariuomenė. Straipsnyje analizuojama visuotinio šaukimo prievolės atlikimo ir šios kariuomenės organizaciniai principai, jos dalyvavimas ginant ir saugant valstybę. Tuo metu ši prievolė buvo atliekama remiantis II Lietuvos Statutu (II LS) bei jo papildymais. Mobilizaciją leisdavo seimas, o universalus skelbdavo Lietuvos didysis kunigaikštis. Universale plačiai buvo išdėstomi motyvai, kurie reikalavo visuotinio šaukimo mobilizacijos, mobilizuotieji rinkdavosi pavietais. LDK pašauktinių kariuomenė buvo pavaldi Lietuvos didžiajam etmonui. Šią prievolę turėjo atlikti 18 metų sulaukę žemvaldžiai bajorai. Atsižvelgiant į valdomos žemės dirbamus valakus turėjo atsivesti ginkluotą palydą: nustatytos munduruotės raitelį arba pėstininką. Visuotinio šaukimo mobilizacija apimdavo ir magdeburginių miestų miestiečius. Vykdavo pašauktinių patikrinimai ir surašymai. Yra išlikęs 1528, 1565 m. surašymas. 1528 m. pašauktinių kariuomenę sudarė apie 30 tūkst. raitelių, 1567 m. 29 266 raiteliai ir 5 694 pėstininkai. 1579–1580 m. Stepono Batoro žygiuose prieš Maskvą kasmet dalyvavo po 10 000 pašauktinių: 9 000 raitelių ir 1 000 pėstininkų. Vėliau pašauktinių kariuomenė dalyvavo XVII a. pradžios karuose su Rusija, Švedija, Turkija, tačiau trūksta duomenų apie jos kontingentą. XVII a. bajorai pradėjo vengti atlikti visuotinio šaukimo prievolę ir per mobilizaciją vietoj asmeninio dalyvavimo sudarydavo savo lėšomis pasamdytų karių pavietų vėliavas. Kariniu požiūriu jos buvo patvaresnės negu pašauktinių daliniai. Pašauktinių santykis su samdytomis pavietų vėliavomis nebuvo sunormintas ir svyravo nuo 1:4 iki 1:6. Žemaitijos Kunigaikštystė 1617 m. pasiuntė 200, 1621 m. 235, 1664 m. 300 samdytų karių. Pašauktinių kariuomenė dalyvavo 1579, 1580 m. žygiuose atsiimant iš Maskvos Polocką ir kt. šiaurės rytų žemes, 1621 m. kare su Turkija, Švedija, ginant LDK nuo Rusijos agresijos 1654–1667 m. Ypač svarbus buvo Žemaitijos, Upytės, Ukmergės, Breslaujos ir Kauno pavietų vėliavų vaidmuo 1656–1660 m. išlaisvinant iš Rusijos bei Švedijos okupacijos ir saugant šį regioną, kuris tapo visos LDK išlaisvinimo placdarmu. Pašauktinių kariuomenės aktyvumas reflektavo politinės visuomenės pilietinį valstybinį sąmoningumą. The armed forces of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th -17th century consisted of an army of hired and mobilized conscripted soldiers. This artcle analyzes the principles guiding the performance of the duty of universal conscription and the organizing of such an army as well as its role in defending and preserving the state. At that time this duty was carried out on the basis of the Third Lithuanian Statute and its supplements. The mobilization was called by the Senate, while the universals were proclaimed by the Lithuanian Grand Duke.

• Details
• Contents