Žanro svarba literatūriniame vertime
Sensitivity to Genre in Literary Translation

Summary/Abstract: Straipsnyje analizuojami šiuolaikinio trilerio žanro vertimo klausimai, pasitelkiant dviejų populiariosios grožinės literatūros autorių trilerių vertimo į lietuvių kalbą pavyzdžius: Dano Browno technotrilerį „Skaitmeninė tvirtovė“ (Digital Fortress) (1998), į lietuvių k. vertė Jonas Čeponis, 2005) ir Johno Grishamo teisinį trilerį „Firma“ (Firm) (1991) (į lietuvių k. vertė Romualdas Petraitis, 1997 ir Jonas Čeponis, 2008). Analizuojamas komunikacinis žanro tikslas, kuris yra vienas pirmųjų faktorių, lemiančių vertimo kokybę, apžvelgiamos funkcinės tekstų tipų charakeristikos ir jų sąsajos su vertimo metodais bei tiriamas vyraujančios teksto (originalo) funkcijos santykis su teksto (vertimo) funkcija. Remiamasi Jeremy Munday (2001) teiginiu, jog grožinio teksto vertimas turi perteikti originalo estetinę ir meninę formą ir atitikti skaitytojų lūkesčius, sąlygotus socialinės-kultūrinės teksto (originalo ir vertimo) aplinkos. Apžvelgiamos įvairios trilerių rūšys ir jų bruožai: šiuolaikinė aktuali situacija, įvarios rūšies smurtas, greitai besivystantis veiksmas, didelio miesto aplinka, greita tyrimo eiga, šiuolaikinę visuomenę krečiančios ydos, kasdieninė, žargonu ar profesiniais terminais nuspalvinta, kalba. Įrodant literatūrinio žanro svarbą vertimui, pasitelktuose dviejų amerikietiškųjų trilerių vertimo į lietuvių kalbą pavyzdžiuose analizuojama literatūrinio ir techninio bei teisinio vertimo elementų ir vertimo strategijų dermė ir įvairi šiuolaikinio trilerio bruožų traktuotė vertime. Nustatyta, jog populiariosios grožinės literatūros, trilerio, vertimo procesą veikia literatūrinio žanro samprata, taigi, žanras tampa identifikaciniu vertimo, kaip tarpkultūrinės komunikacijos, elementu.

• Details
• Contents