The Differential Process of ‘Modernization’ in Imperial Japan: The Built Traditions in Taihoku during the Japanese Occupation
The Differential Process of ‘Modernization’ in Imperial Japan: The Built Traditions in Taihoku during the Japanese Occupation

Summary/Abstract: During the 19th century, in Asia the constant political backdrop for home ruled countries was the threat of colonization. Although most Asian countries fell fully or partly western countries’ colonial intentions, Japan’s unique revolution in response to challenges from the west let them adapt to the challenge and become wealthy, powerful and, to varying degrees, Western. It adapted to the western order to the extent that it colonized Taiwan (from 1895- 1945), an island owned by China. Taking advice from British officials, Japanese official architecture in Taiwan was both imposing and European, which was used to emphasize prestige. The paper focuses on Japan’s architectural activities in Taiwan, and why the peculiar practice in building in Western styles was so pervasive. The most significant project during Japan’s colonization of Taiwan was the Governor General’s Hall (1918) which was home to the political elite of Taiwan during and after the Japanese period and was built in the style of red brick Renaissance. Through understanding this building we can understand the culture of the leaders, and how they influenced and changed the country so rapidly, and gain insight into the ethnocentric meaning of what it is to be ‘modern’. XIX a. Azijos nepriklausomų šalių politiniame fone nuolat buvo jaučiama kolonizacijos grėsmė. Nors Vakarų šalių kolonijines užmačias bent iš dalies jautė dauguma Azijos šalių, savita Japonijos revoliucija, kaip atsakas į Vakarų iššūkius, leido prisitaikyti prie naujų sąlygų ir tapti turtinga, galinga ir santykinai vakarietiška šalimi. Japonija taip prisitaikė prie vakarietiškos tvarkos, kad net kolonizavo (nuo 1895 iki 1945 m.) Taivanio salą, priklausiusią Kinijai. Remdamiesi britų valdininkų patarimais, japonai Taivanyje sukūrė įspūdingą europietišką valdžios architektūrą, kurią naudojo prestižui pabrėžti. Šiame straipsnyje apžvelgiama Japonijos architektūrinė veikla ir bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tokia paplitusi buvo vakarietiškojo tipo namų statyba. Japonijos Taivanio kolonizavimo laikotarpiu svarbiausias projektas buvo Generalgubernatoriaus rūmai (1918), pastatyti renesanso raudonųjų plytų stiliumi: šie rūmai buvo Taivanio politinio elito namai ir Japonijos Taivanio kolonizavimo laikotarpiu, ir jam pasibaigus. Analizuodami šio pastato architektūrą, mes galime pažinti lyderių kultūrą, suvokti, kaip jie galėjo taip greitai paveikti ir pakeistį šalį, galime atskleisti tam tikras įžvalgas apie modernumo sąvokos etnocentrinę prasmę.

• Details
• Contents