Remarks on the Creativity of Japanese Reception of Western Culture: From Literature to Popular Art
Remarks on the Creativity of Japanese Reception of Western Culture: From Literature to Popular Art
Author(s): Takashi KitamuraSubject(s): Essay|Book Review |Scientific Life
Published by: Vytauto Didžiojo Universitetas
Keywords: creativity; Japanese reception of Western cultures; hybridity; Akutagawa Ryūnosuke; Murakami Haruki; Takarazuka Revue; kūrybingumas; japoniškas Vakarų kultūros priėmimas; hibridiškumas; Akutagava Ryūnosuke; Murakami Haruki; Takarazuka reviu
Summary/Abstract: Japan has incorporated various foreign cultures, modifying them in its own manner to create a new, original culture. For example, Japanese people long ago imported KANJI (Chinese characters) to transcribe their language, but a few centuries later they modified KANJI and invented their own characters called KATAKANA and HIRAGANA . With the arrival of the Meiji period in 1868, putting an end to the period of isolation that lasted for 250 years under the Edo Shogunate, Japan opened its doors to foreign trade and diplomatic relations. In an instant, a flood of western cultures surged toward Japan and had a significant influence on various aspects of Japanese culture, from its language to its lifestyle. Furthermore, the end of the Second World War brought another influx of American and European products. Now, in the age of globalization, Japanese can enjoy everything from all over the world in their daily life. However, Japan has never had cultural exchange with western countries unilaterally: there is always a creative modification in the process of receiving western cultures. We can find many foreign elements even in seemingly very Japanese culture; on the other hand we can also recognize some characteristics peculiar to Japan in Japanese reproductions of western cultural scenes. In this paper we will consider such a dualistic aspect of Japanese culture focusing on its hybridity and flexibility. Japonija, perėmusi skirtingas užsienio kultūras ir savaip jas sujungusi, sukūrė naują ir originalią – japonų kultūrą. Pavyzdžiui, japonai jau seniai savo kalbos transkripcijai naudoja iš kinų perimtą raštą KANJI (liet. kandži) (kiniškus hieroglifus), tačiau per keletą amžių jie modifikavo šį raštą ir sugalvojo savus rašmenis, vadinamus HIRAGANA ir KATAKANA. 1868 m. prasidėjus Meiji (liet. Meidži) laikotarpiui, kuriuo baigėsi Edo šiogūnato vykdyta ir 250 metų trukusi šalies izoliacija, Japonija atvėrė duris užsienio prekybai ir diplomatiniams santykiams. Vakarietiškųjų kultūrų srautas akimirksniu užplūdo Japoniją ir labai paveikė įvairius japonų kultūros aspektus: nuo kalbos iki gyvenimo būdo. Antrojo pasaulinio karo pabaiga sukėlė dar vieną amerikietiškų ir europietiškų gaminių bangą. Gyvendami globalizacijos amžiuje, japonai savo kasdieniame gyvenime gali mėgautis viskuo, tačiau Japonija vis dėlto niekuomet nevykdė vienpusių kultūrinių mainų su Vakarų valstybėmis – priešingai, vakarietiškųjų kultūrų perėmimo procesas visada buvo labai kūrybingas. Vakarietiškosios kultūros elementų galime rasti netgi iš pirmo žvilgsnio grynoje japonų kultūroje; kita vertus, japonų kurtose vakarietiškos vaidybos reprodukcijose galime atpažinti kai kuriuos būtent Japonijai būdingus bruožus. Straipsnyje analizuojamas šis dualistinis japonų kultūros aspektas, o daugiausia dėmesio skiriama japonų kultūros hibridiškumui ir lankstumui.
Journal: Regioninės studijos
- Issue Year: 2009
- Issue No: 3
- Page Range: 73-86
- Page Count: 14
- Language: English