Doświadczenie mistyczne św. Pawła Apostoła jako źródło ewangelizacji
THE MYSTICAL EXPERIENCE OF ST. PAUL THE APOSTLE AS SOURCE OF EVANGELIZATION

Summary/Abstract: Šv. Pauliaus gyvenimas ir jo mokymas leidžia teigti, kad mistinė patirtis turėjo įtakos apaštalo Pauliaus evangelizacinei veiklai. Mistinė patirtis yra aukščiausia dvasinio gyvenimo būsena, kuri priklauso nuo asmens vienybės su Kristumi. Tai Šventosios Dvasios dovana. Tai reikėtų suvokti ne kaip išskirtinę būseną, bet traktuoti kaip „tobuliausią paprasto krikščionio gyvenimą“ (žr. NMI, 31). Biblijoje yra du apaštalo Pauliaus dvasinio gyvenimo aprašymai, kuriuos vertinant pagal mistikos, t. y. mistinės teologijos, kriterijus, atpažįstama ypatinga mistinė patirtis. Ši mistinė patirtis atsiskleidė jo misijinėse kelionėse. Ir mistinė vizija kelyje į Damaską (Apd 9, 1-19), ir „paėmimas į dangų“ (2 Kor 12, 1-11) ne tik iš esmės pakeitė Pauliaus dvasinį ir moralinį gyvenimą, bet persekiotoją pavertė uoliu apaštalu. Dar daugiau -suteikė jam įkvėptų žinių apie svarbiausias krikščioniškojo gyvenimo tikėjimo tiesas. Todėl tautų apaštalas iškart po atsivertimo, prieš susitikdamas su šv. Petru ir kitais apaštalais Jeruzalėje, be teologinių studijų skelbė Kristaus prisikėlimą ir mokė apie Atpirkimą, kurį Kristus įvykdė savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus. Paulius sukūrė doktriną apie Bažnyčią, kaip mistinį Kristaus Kūną. Jis tiesiogiai patyrė ją iš Jėzaus prie Damasko, kai išgirdo: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Šiais žodžiais Kristus sutapatino save su Bažnyčia. Šv. Paulius mylėjo Kristų tikėjimo ribas peržengiančia meile, todėl patyrė, kad gailestingoji Dievo meilė yra žmogiškojo gyvenimo prasmė. Tai, kad mistinė patirtis paskatino užsiimti evangelizacija, liudija šv. Pauliaus mokymas apie žmogaus kūno, kuris yra Šventosios Dvasios šventovė, šventumą. Kaip moko Bažnyčios daktarai karmelitai (šv. Kryžiaus Jonas ir šv. Jėzaus Teresė), per mistinę patirtį tarsi tampama Jėzumi, apie tai apaštalas Paulius kalba Laiške galatams (Gal 2, 20). Tuo pagrįsta visa apaštalo Pauliaus dvasinė antropologija, skelbianti „senojo“ žmogaus mirtį. Šv. Pauliaus mistinė patirtis turėjo didelę reikšmę jo misijoms. Apaštalo Pauliaus misija kilo iš jo pašaukimo, įkvėptos išminties ir gilios meilės Dievui. Mistiniu būdu susijęs su Kristumi, šv. Paulius vykdė savo misiją. Apaštalas Paulius tapo puikiu misijinio dvasingumo pavyzdžiu. Kaip enciklikoje Redemptoris missio teigia Jonas Paulius II, tai pasireiškia „Šventosios Dvasios pilnybe, kuri daro mus panašius į Jėzų Kristų“ (Nr. 87). Pagal šv. Paulių, tik mistikas gali vaisingai skelbti evangeliją. Didžiųjų misionierių pavyzdžiai rodo, kad evangelizacija yra neatsiejama nuo asmeninio šventumo. The analysis of St. Paul’s life and his teaching leads to a conclusion that his mystical experience was the source of his active evangelization. Mystical experience is the highest state of spiritual life which depends on a persons union with Christ. It is the result of the gifts of the Holy Spirit. It should not be considered as something extraordinary, but as “the high-class of ordinary Christian life” (cf. NMI 31). In the Bible we

• Details
• Contents