Sovietmečio laimėjimai Lietuvoje ir jų interpretacijos: nomenklatūros veiklos vertinimas nacionaliniu aspektu
Soviet-Period Achievements in Lithuania and Their Interpretations: The National Aspect from the Perspective of Evaluating Nomenklatura Activity

Summary/Abstract: Sovietmečio tyrimai Lietuvoje neatsiejami nuo nacionalinio diskurso, lemiančio ne tik temų problematiškumą, bet ir išankstinį jų interpretacijų vertybiškumą, kuris neleidžia į sovietinės sistemos procesus pažvelgti giliau ir nešališkai. Paminėtina, kad interpretacijos kyla ne tiek iš akademinių svarstymų tradicijos, kiek iš politinio-visuomeninio lygmens (ir atvirkščiai) ir tampa „tautos“, „valstybės“ ar atskiros „visuomenės grupės“ istorinės atminties svarstymų objektu. Minėtos vertybinės pozicijos pastebimos ir sovietinės valdžios (nomenklatūros) tyrimuose. Išskirtinos dvi sovietmečio interpretacijos, kuriomis remiantis pastaraisiais dešimtmečiais konstruojama sovietinė Lietuvos istorija. Viena jų – „modernizuotos Lietuvos“, kita – „kovojančios Lietuvos“1 (arba „lūžio prie Baltijos jūros“2) perspektyva. Pastaroji vyrauja, nomenklatūra čia traktuojama negatyviai, pasiduodama totalitaristinės sovietologijos krypties nuostatoms – sovietinę sistemą vertinti kaip monolitinę, per mažai domintis vietos ir centro konfliktais, interesų grupių varžymusi ir kitais vidiniais visuomenės procesais. Būtent šiuo požiūriu sovietmečio tyrimuose galima atskleisti daugiau nei siūlo totalitaristai: gilintis į sovietinę kultūrą ir vidinę visuomenės narių motyvaciją, įvertinti vietos valdžios veiksmuose priimamus sprendimus ir juos konceptualizuoti. Taigi straipsnio tikslas – „kovojančios Lietuvos“ perspektyvai priešinama alternatyvi sovietmečio tyrimų interpretacija („modernizuota Lietuva“), kuri daugiau domėdamasi socialine istorija nei politine, kur kas labiau pabrėžtų sovietmečio modernizacijos ir ūkio plėtros aspektus, parodytų sovietinės valdžios veiksmų dinamiškumą ir santykį su nacionalinio tapatumo apraiškomis. Soviet studies in Lithuania, especially those focusing on the relationship between the system and the ruling elite, are dominated by a totalitarian approach that mainly analyses different aspects of a single choice between supporting and opposing the Soviet regime. However, by focusing on Soviet everyday life, and the experiences and motivations of its participants as seen “from the inside,” there is room for looking at it as a cultural system with its own logic and internal meanings. In this article such a possibility is related to the perspective of a “modernized Lithuania” that promises to be one of the most important trends in Soviet Lithuanian historiography. It is noteworthy that research in this field has not yet progressed very far. By unpacking the metaphor of “Soviet-Period achievements,” the article reveals the ambiguity characterizing the activities of the Soviet Lithuanian nomenklatura as different modernization projects were implemented ranging from outright Sovietisation to the mobilization of national identity.

• Details
• Contents