Svajonių fabrikai? Industrializacijos palikimas Baltijos jūros regione (1945–1990 m.) kultūros istorijos požiūriu
Dream Factories and the Legacy of Industrialization in the Baltic Sea Region (1945-1990) from the Viewpoint of Cultural History

Summary/Abstract: Straipsnyje aptariama XX a. II pusės industrializacija ir su ja susijusi modernizacija pokario Europoje bei sovietinėje Lietuvoje. Sovietinė industrializacija Baltijos šalyse vis dar turi neigiamą konotaciją, susijusią su strateginiais SSRS tikslais, aplinkos tarša, gigantomanija, kraštui svetimais objektais, darbo jėgos imigracija ir monotoniška neestetiška pastatytąja aplinka. Šiandien ši tema susilaukia įvairialypių vertinimų – nuo šlovingų, vis gausėjančių buvusių proceso dalyvių memuarų „ir tuomet dirbome Lietuvai“; procesą teisinančių tyrimų „istorija, kuria galime didžiuotis“; iki aštrios paniekos, esą vietiniai inžinieriai ir pareigūnai buvo tik „plano tarnai, savo entuziazmu (dažnai pagrįstu asmenine karjera) padėję stiprinti Tėvynės pavergėjo imperiją“. Išsami Baltijos šalių industrializacijos analizė pateikiama Reino Taageperos ir Romualdo Misiūno knygoje Baltijos valstybės: priklausomybės metai (1992). Mokslinėje spaudoje pasirodo specializuotos laikotarpio ir temos analizės istoriniu ir sociologiniu požiūriu. Visgi sovietinė industrializacija tradiciškai parodoma per geopolitinius SSRS siekius, tačiau jos aptarimas kultūros istorijos tyrimuose dar lieka užribyje, nepaisant milžiniško jos poveikio XX a. II pusės Lietuvos visuomenei. Straipsnyje siūloma į sovietmečio Lietuvos industrializaciją pažvelgti europinės industrializacijos ir modernizacijos kontekste (šiame tyrime jai atstovauja Baltijos jūros regiono šalys), išryškinant kultūros istorijai svarbius moderniosios kasdienybės istorijos aspektus. The paper analyses within a comparative perspective the significance of industrial companies (Dream Factories) in the development of the Nordic and Baltic societies during the high-industrial period. The point of departure was that the significance of the high-industrial era extended beyond the economic and technological into other aspects of society, including social structures, ways of life and values. In spite of the two different society models, ideological differences and mutual na tional diversities, the countries on both sides of the Baltic Sea realised radical industrialisation and modernisation strategies in the post-war period. Comparative research of the post-war industrial companies of the seven Nordic and Baltic countries showed surprising parallels and mutual influences. Thus the question was raised of a common European Baltic Sea identity, which runs across the borderlands of the cold war and emphasises the entire North European region as the seat of a high-rational industry with a common modernistic expression.

• Details
• Contents