UNDERSTANDING AS CONTExT FOR DISCLOSURE   Cover Image

SUPRATIMAS KAIP ATSISKLEIDIMO KONTEKSTAS
UNDERSTANDING AS CONTExT FOR DISCLOSURE

Author(s): Wojciech Majka
Subject(s): Language and Literature Studies
Published by: Vilniaus Universiteto Leidykla
Keywords: phenomenology; consciousness; subjectivity; understanding; Dasein; disclosure, authenticity; inauthenticity; defamiliarisation.

Summary/Abstract: Straipsnyje nagrinėjama konteksto ir supratimo fenomenologijoje sąvoka. Fenomenologija atskleidžiama kaip grindžiama sąmone. Tai žmogui suteikia manipuliacinį ryšį su pasauliu, kadangi jis suvokiamas kaip subjektas, kurio tikslas – manipuliuoti pasaulio objektais. Taigi Heideggeris nelaiko žmogaus sąmoningu, transcendentiniu ego ar subjektu, kaip tai daro Husserlis. Heideggeris žmogų vertina kaip Dasein. Mes esame būtis, kuri tiesiogiai egzistuoja (išsiskiria) ir nesudaro opozicijos realybei, bet iškyla iš jos kaip esybė tarp esybių. Vienintelė išimtis yra ta, kad Dasein yra būtis, kuri kvestionuoja savo buvimą.Straipsnyje taip pat analizuojamas alētheia (tiesos) konceptas, išplėtotas Heideggerio knygoje Būtis ir laikas. Tiesa buvo suvokiama kaip kontekstas, kuriame atsiduria būtis. Heideggeris atsisako žvelgti į tiesą per adeaquatio (atitikmens) teorijos prizmę, kuri yra grindžiama teiginio atitikimu realiai tikrovei. Priešingai, tiesa yra regima kaip apofatinė, t. y. kaip išvalymas (Lichtung), kuriame būtis atskleidžia pati save.Kai konvencionaliai mąstome apie būtį, mes supaprastiname ją iki fizinių savybių, tačiau Heideggeriui fiziškumas yra tik vienas iš būties aspektų. Kitos formos gali būti menas, kalba, autentiškumas, neautentiškumas, technologijos ir Dasein. Taigi Heideggeris teigia, kad Dasein yra vienintelė būtis, kuri tikrąja žodžio prasme egzistuoja. Tai nereiškia, kad pasaulyje daugiau niekas neegzistuoja, bet Dasein yra tam tikra būties forma, būdinga tik Dasein. Egzistencija yra būdas, kuriuo Dasein gali priimti ar atmesti būtį, kurią jis turi – jei Dasein yra nepatenkinta savo dabartine egzistencija, jis gali ją pakeisti. Taip ji gali prisiimti atsakomybę už savo būtį. Galiausiai straipsnyje analizuojamas defamiliarizacijos ir jos taikymo mene konceptas. Teigiama, kad meno kūriniai atskleidžia savo pasaulį, o ne tik paprasčiausiai pamėgdžioja realybę, kaip anksčiau manė Aristotelis.

  • Issue Year: 2009
  • Issue No: 16 (21) A
  • Page Range: 30-37
  • Page Count: 8
  • Language: English