Tota Pulchra – Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary as a work of the Divine Mercy on the basis of the writings of Blessed George Matulaiti
Tota Pulchra – Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary as a work of the Divine Mercy on the basis of the writings of Blessed George Matulaiti

Summary/Abstract: Penkių teologinių straipsnių cikle, išspausdintame 1903–1904 m. Lenkijos vyskupijos Kielcų žurnale, palaimintasis Jurgis Matulaitis-Matulevičius aiškino Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo dogmos, kurią popiežius Pijus IX paskelbė 1854 m., esmę. Minėtų straipsnių autorius tuomet buvo 32 metų kunigas, turintis dogminės teologijos daktaro laipsnį, ką tik grįžęs iš Friburgo dominikonų universiteto (Šveicarija) ir dirbantis Kielcų seminarijoje. Remiantis šiais penkiais straipsniais apmąstoma pirmoji sąsaja tarp Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo ir Dievo gailestingumo slėpinio. Palaimintasis Jurgis pabrėžia, kad Nekalto Prasidėjimo garbė buvo suteikta Marijai kaip išskirtinė Dievo malonė jai pačiai. Kaip pirmoji Atpirkimo dalininkė ji buvo nepanaši į kitus žmones, nuplautus ir apvalytus nuo gimtosios nuodėmės, bet Dievas ją apsaugojo ir apdovanojo pašvenčiamąja malone nuo pat pradėjimo. Išreikšdama susižavėjimą Tyriausiosios Mergelės nepaprastu grožiu, Bažnyčia per Giesmių Giesmę sako: „Visa tu graži, mano meile, jokios neturi dėmės.“ (Gg 4, 7). Autorius pažymėjo, kad Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo dogma yra paremta Šventojo Rašto liudijimais, Tradicija ir proto, apšviesto tikėjimu, pateiktais įrodymais. Pasak palaimintojo Jurgio, tiesa apie Marijos Nekaltą Prasidėjimą Biblijoje nėra atvirai konstatuojama (Pr 3, 15), bet ji atsiskleidžia išanalizavus jį pasitelkiant šventųjų tėvų interpretacijas. Komentuodamas ištrauką iš Luko evangelijos (1, 28–30), straipsnio autorius teigia, jog gailestingumas ir nuodėmė yra tokie nesuderinami, kad jie negali slypėti sieloje kartu. Racionalūs palaimintojo Jurgio Matulaičio-Matulevičiaus argumentai formuluoja išvadą, kad Marijos Nekaltas Prasidėjimas kilo ne tik iš Dievo šventumo ir visagalybės, bet pirmiausia iš Jo gailestingumo. Protas, apšviestas tikėjimo, patvirtina Marijos didingą teisę, matydamas jos artimą ir tiesioginį ryšį su Šv. Trejybe ir ypač neišreiškiamą dieviškos motinystės garbę. Palaimintasis Jurgis pabrėžia, kad Dievo Motinai nesuteikti teisės būti išsilaisvinusiai iš nuodėmės būtų Dievo šventumo ir Marijos visagalio Sūnaus galybės įžeidimas. Autorius pristato Dievo suteiktą Nekalto Prasidėjimo malonę kaip Šv. Trejybės gailestingumo darbą ir patvirtina jį teologiniais argumentais, pagrįstais Biblija, šventųjų tėvų raštais: tiek liturginiais įrodymais, tiek teologiniais samprotavimais, persmelktais Bažnyčios tikėjimo. Jis žvelgia į šią nuostabią Marijos privilegiją ir iš Dievo Motinos pusės: jai gailestingas Viešpats „padarė didžių dalykų“, paversdamas ją Tota pulchra, taip pat ir iš Bažnyčios perspektyvos, Bažnyčios, kuri išpažįsta tikėjimą šia paslaptimi ir džiūgauja dėl nepaprastos malonės, kuria apdovanota Švč. Mergelė. Antrasis Nekalto Prasidėjimo aspektas, susijęs su Dievo gailestingumu, yra malonės, kurias Dievas išlieja Bažnyčiai per Marijos Nekaltumą. Ji yra pagrindinė Marijos tėvų kongregacijos, kurią atnaujino ir jai vadovavo palaimintasis Jurgis Matulaitis-Mat

• Details
• Contents