Society and Lifestyles Project Recommendations for Policy Makers
Society and Lifestyles Project Recommendations for Policy Makers

Summary/Abstract: The aim of the Society and Lifestyles: Towards Enhancing Social Harmonisation through Knowledge of Subcultural Communities SAL project was to increase knowledge on the values and beliefs of (and attitudes towards) various subcultural groups including lifestyle subcultures, different subgroups inside ethnic minority groups and groups of New religious movements in a wide range of mainly EU-member and Eastern and Central European states. The objective was to investigate subgroup differentiation, structures and processes and to determine the level of tolerance and intolerance towards these various subgroups whose non-conformity to mainstream social and/or religious norms is often perceived as posing a challenge to social harmonisation. Recommendations for policy makers are presented in this article (see Introduction to the SAL Research, p. 9). SAL projekto rekomendacijos grindžiamos lauko tyrimų duomenimis ir Europos sąjungos dokumentais: Europos žmogaus teisių apsaugos konvencija (1948), Jungtinių Tautų Deklaracija dėl netolerancijos ir diskriminacijos religijos ar įsitikinimų pagrindu panaikinimo (1981), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2000). Šie dokumentai pabrėžia būtinybę saugoti žmogaus teises, gerbti kultūrų ir tradicijų įvairovę. 2000 m. chartijoje pabrėžiama, jog kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė suteikia laisvę keisti savo religiją ar įsitikinimus ir viešai juos skelbti. Rekomendacijose pažymima, jog nacionalinė įvairių Europos šalių politika turėtų būti susieta su ES politika. Tačiau tyrimai atskleidė nemažai skirtingų vertybinių orientacijų individų ir grupių diskriminavimo bei netolerancijos jų atžvilgiu faktų. Tyrėjai pateikia kai kurių etninių mažumų (musulmonų, čigonų), religinių bendruomenių (pvz., kai kurių Naujųjų religinių judėjimų grupių narių) ir gyvenimo stiliaus subkultūrinių grupių dalyvių socialinės atskirties įrodymus. Įsidarbinimo perspektyvos, socialinės garantijos neturi būti susietos su tautybe, gyvenimo stiliumi ar religija. Netoleruotinas neigiamas žiniasklaidos stereotipų, formuojančių nuomonę apie grupes, skleidimas. Mokyklose, universitetuose, jaunimo centruose, bendruomenėse jaunimas turėtų būti supažindinamas su įvairiomis tradicijomis ir kultūromis, didelį poveikį čia gali daryti žiniasklaida. Tačiau turi būti atlikta daugiau sisteminių lyginamųjų mokslinių tyrimų, kurie padėtų prognozuoti grupių formavimosi procesus ir jų poveikį visuomenei. Rekomenduojama tęsti mažų subkultūrinių grupių tyrinėjimus, kurių tikslas yra sukurti grupių elgesio modelius, pagrįstus gausiais patikimai sukauptais empiriniais duomenimis, jų lyginamąja analize. Tokie tyrimai būtų naudingi asmenims ir institucijoms, bendraujančioms su įvairių vertybinių orientacijų grupėmis, prisidėtų prie socialinės ir kultūrinės politikos formavimo.

• Details
• Contents