Лев Платонович Карсавин в российских энциклопедических изданиях 90-х годов ХХ века и начала ХХI века
Lev Karsavin in Russian Encyclopedical Publications of the End of the 20th and the beginning of the 21th Centuries
Author(s): Ioanna MjanovskaSubject(s): Literary Texts
Published by: Vytauto Didžiojo Universitetas
Keywords: Lev Karsavin.; emigration; the encyclopedia; theology; literary creation; Levas Karsavinas; emigracija; enciklopedija; teologija; literatūrinė kūryba
Summary/Abstract: Levo Platonovičiaus Karsavino, filosofo,teologo, publicisto ir poeto, vardas tapo neatskiriama praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio ir XXI a. pradžios rusiškosios emigracijos enciklopedijų dalis. Jau Glebas Struvė žymiame rusų emigracijos biografiniame žodyne (G. Struvė, Rusų literatūra tremtyje, Paryžius-Maskva,1996) priskiria Karsaviną grupei asmenų, išsiųstų iš Tarybinės Rusijos drauge su N. Berdiajevu, N. Loskiu ir kitais filosofais, rašytojais,istorikais, žurnalistais, kritikais,- kurie vėliau sudarė „emigracijos intelektinį potencialą“. Autorė pabrėžia turtingą rusų išeivijos filosofinį ir publicistinį potencialą. Tarp filosofų atkreipiamas dėmesys į Levą Platonovičių Karsaviną. Kitame biografiniame žinyne (N. Berberova, Paryškinta mano. Biografinis žinynas, Maskva,1996),Ninos Berberovos knygos priede, apie Levą Platonovičių Karsaviną tik užsimenama jo gyvenimo Berlyne 1922–1924 m. laikotarpiu. Karsavinas į Berlyną atvyko 1922 m. lapkritį ir čia išleido tris knygas. 1997 m. pasirodė išskirtinis leidinys – enciklopedinis biografinis žodynas Rusų išeivija. Auksinė XXa. pirmojo ketvirčio emigracijos knyga. Tame leidinyje S. Choružyj aptaria Levo Platonovičiaus Karsavino gyvenimo ir kūrybos kelią. Jis pabrėžia Karsavino pažiūrų nepriklausomumą, priešiškumą bolševizmui, kita vertus, akcentuojamas jo palankumas įvairių Rusijos visuomenės sluoksnių filosofijai. Choružyj apibėžia filosofinį Karsavino mąstymą, paremtą „trejopu atsiradimo ir plėtotės principu“. Trys stadijos – trys vienybės, Karsavino suprantamos kaip „pirmapradė vienybė, savęs išskyrimas, savęs sujungimas“. Pagrindinė iš jų reiškia nebūtį, mirtį. Ši samprata atsispindi Karsavino knygose Apie asmenybę (1929) ir Poemą apie mirtį (1931). Išskirtinį dėmesį analizuojant Karsavino gyvenimą ir kūrybą, kaip pažymi S. Choružyj, reikia skirti lietuviškajam periodui, jo atvykimui į Lietuvą Lietuvos universiteto kvietimu, paskaitų skaitymui ir jo veikalams lietuvių kalba, pažymint daugiatomę Europos kultūros istoriją (1931–1937).
Journal: Česlovo Milošo skaitymai
- Issue Year: 2008
- Issue No: 2
- Page Range: 35-46
- Page Count: 12
- Language: Russian