Kalwaria Wileńska: jej geneza, likwidacja, odbudowa
The Calvary of Vilnius: origin, demolition, rebuilding
Author(s): Alina ZavadzkaSubject(s): Christian Theology and Religion
Published by: Vytauto Didžiojo Universitetas
Keywords: Vilniaus (Verkių) Kalvarijos; Kryžiaus kelias; Kalvarija; Dominikonai; Stotis; Trinapolis; Sovietinė okupacija The Calvary of Vilnius (Verkiai); Way of the Cross; Calvary; Dominicans; Station; Trinapolis; The Soviet occupation
Summary/Abstract: The Calvary of Vilnius (Verkiai) is a sacred place. Pious pilgrims made journeys of hundreds of kilometres on foot to repeat the Lord’s Way of the Cross. Verkiai Calvary has been established in the 17 th century. The founder was bishop of Vilnius Jerzy Biallozor. Today the ensemble of Verkiai Calvary consists of the Finding of the Holy Cross Church and 35 martyrdom path stations. The sanctuary escaped closure for many years under the Soviet rule. Almost all stations were completely destroyed in 1962. The article discloses the story of the origin, life and tragic fate of these stations. In 1990, after Lithuania regained the independence and the freedom of religion, the rebuilding of the stations started. Ansamblį-paminklą Vilniaus miesto dalyje, Jeruzalėje, sudaro Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Kryžiaus kelio koplyčios ir dominikonų vienuolynas. Kryžiaus kelias, įsiliejęs į natūralų kraštovaizdį, atkuria biblinius įvykius, atspindi baroko epochai būdingus žmogaus gyvenimo, o kartu ir meno bruožus. Pirmoji medinė bažnyčia bei koplyčios buvo pastatytos iki 1669 metų. Tais metais, birželio 9 d., per Sekmines, Kalvarijos iškilmingai pašventintos. 1755–1772 m. dominikonai perstatė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią vėlyvojo baroko stiliumi. Nuo XVIII a. iki XX a. vid. ansamblio architektūra keitėsi nedaug. Per tris šimtus metų buvo susiklosčiusi nerašytinė tradicija: maldininkai Vilniaus Kalvarijas lankyti pradėdavo gegužės 3 d. – per Sekminių šventę, o baigdavo lankyti rugsėjo 14 d. – per Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventę. Kalvarijų reikšmė ir populiarumas sparčiai augo. Maldininkai, einantys Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelią, kartu aplankydavo ir Aušros vartus. Sovietmečiu buvo pašalintos Kryžiaus kelio koplytėlės. 1962 m. gruodžio 11–12 d., apie 4 val. ryto, valdžios nurodymu susprogdinta barokinės architektūros ansamblio dalis, kitas koplyčias sunaikino 1963 m. pavasarį. Tačiau Vilniaus Kalvarijų istorija nenutrūko, tradicija išliko. Kiekvieną pavasarį koplyčių vietos buvo puošiamos kryžiais iš gėlių, žolynų ar akmenų, o piligrimų grupelės ar pavieniai maldininkai ateidavo ir pramindavo takelius tarp pasodintų gėlių ir krūmų. Koplyčios atstatytos tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Parapijos klebonas Julius Baltušis 1990 m. ėmėsi Vilniaus Kalvarijų atkūrimo darbų. Daug pastangų įdėjo kun. Raimundas Varaneckas ir kun. Kęstutis Latoža, parapijiečiai ir geradariai. Lygiai po 40 metų, 2002 m. gegužės 19-ąją, Sekminių dieną, buvo pašventintos atstatytos Kryžiaus kelio stotys. Šiuo metu Vilniaus Kalvarijos – Veprių regioninio parko dalis, o Kryžiaus kelias priklauso Kalvarijų memorialiniam draustiniui Verkių regioniniame parke.
Journal: SOTER: religijos mokslo žurnalas
- Issue Year: 80/2014
- Issue No: 52
- Page Range: 89-111
- Page Count: 21
- Language: Polish