Draugystės požymiai ir jų struktūra viduriniojoje vaikystėje
The Features of Friendship and their Structure in Middle Childhood

Summary/Abstract: Problema: viduriniosios vaikystės vaikų draugystės požymiai gali skirtis pagal kultūrinius ypatumus. Įvairius draugystės aspektus nagrinėjo lietuvių psichologai ir pedagogai, tačiau draugystė, kaip atskiras tyrimo objektas, buvo ištirtas tik paauglystės laikotarpiu. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti berniukų ir mergaičių draugystės požymius (emocinę paramą, instrumentinę pagalbą, fizinių ir emocinių konfliktų sprendimą, stabilumą, intymumą, pasitenkinimą, abipusiškumą, bendradarbiavimą) ir jų struktūrą viduriniosios vaikystės laikotarpiu. Metodas: šiam tyrimui sukurta nauja metodika, sudaryta iš pagrindinio piešinio ir anketos. Pagrindinis piešinys skirtas vaiko projektavimuisi į atvaizduotą personažą ir į to personažo draugą. Anketa sudaryta iš 9 klausimų, kuriuose pateiktos dažnos situacijos iš vaikų gyvenimo. Tyrime dalyvavo 91 vaikas (54 berniukai ir 37 mergaitės). Rezultatai: požymių lyginimas berniukų ir mergaičių imtyse parodė, kad mergaitės, spręsdamos emocinius konfliktus, labiau atsižvelgia į draugių nuomonę, labiau linkusios joms paklusti, o berniukai egoistiškiau sprendžia emocinius konfliktus ir mažiau linkę nusileisti draugams. Taip pat pastebėta, kad mergaičių draugystė intymesnė nei berniukų. Faktorinės analizės rezultatai parodė, kad berniukų imtyje draugystės požymiai nėra taip tarpusavyje susiję, kad sudarytų tam tikrą požymių struktūrą. Background. Empirical evidence that friendship in middle childhood may differ in different cultures was found in literature. The aim of the study was to analyze and assess the peculiarities of the features (emotional support, instrumental aid, physical and emotional conflict solution, intimacy, stability, cooperation, satisfaction, reciprocity) of children’s (male and female) friendship and it’s structure in middle childhood. Method. The features were investigated according to a specially created method. It consists of two parts – the main picture (projection part) and the questionnaire. Children were acquainted with the main characters in the picture and were asked to fill in the form in the manner of the game. The form consisted of nine situations, depicting the investigated feature. Each situation in the questionnaire had three choices of the solution. They were put in the order of the intensity of the investigated feature. Every child was questioned individually. Results. The results showed that the friendship among girls is more intimate; they tend to obey friend’s opinion while solving emotional conflicts. Statistically significant differences in expressiveness of friendship features among boys and girls show up at the age of 9. Factorial analysis showed that the features of friendship in boys’ sample are not interdependent enough to organize a particular structure of friendship. Features of friendship in girls’ sample are interdependent.

• Details
• Contents