The German Persons in Latvia in the River of Times: the Literary Heritage
The German Persons in Latvia in the River of Times: the Literary Heritage

Summary/Abstract: Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti vokiečių baltų dvasininkų šeimos likimą, susiklosčiusį skirtingų istorinių laikmečių kryžkelėse Latvijoje nuo 17 amžiaus (atvykusių iš Braunschweigo) iki Antrojo pasaulinio karo. 18-me amžiuje Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796) buvo vienas pagrindinių švietėjų, pradėjusių latvių pasaulietiškąją literatūrą. Jo sūnus Aleksandras Johanas Stenderis (1744–1819), sekantis savo tėvo pėdomis, tapo vienu aktyviausių liaudiškojo švietimo narių ir išleido nemažai didaktinių tekstų su praktiniais pasiūlymais iš žemės ūkio ir ūkvedybos srities. Pirmojoje 19-to amžiaus pusėje A.J. Stenderio sūnus Johanas Christianas Stenderis (1787–1862), paveiktas visuotinio susidomėjimo tautosaka, rinko latviškas dainas ir sukaupė daug jaudinančių straipsnių apie Sėlpilį (Selburgą) ir Staburagą, tuo išreikšdamas savo meilę tėvo gimtinei Kuržemei (Courland). Tačiau nesustabdoma laiko tėkmė ne tik suvedė, bet ir išskyrė latvių bei vokiečių kultūrinės veiklos kelius. Johano Christiano anūkas Johanas Stenderis (1864–1945) per Pirmąjį pasaulinį karą visiems laikams paliko Kuržemę ir grįžo į Vokietiją. Stenderių šeimos pavyzdys iliustruoja dvipusį vokiečių vaidmenį Latvijos istorijoje – viena vertus, jie praturtino latvių dvasinę kultūrą, kita vertus – jiems buvo svarbu joje išlikti atskira tautine bendruomene. the contribution of one of the best known Baltic Germans families – the Stenders – to the Latvian literary heritage and its destiny throughout the centuries;

• Details
• Contents