Древняя литовская литература как интердисциплинарный объект
Ancient Lithuanian Literature as the object of interdisciplinary researches

Summary/Abstract: Kiekvienas nacionalinės literatūros vystymosi etapas turi savų ypatumų, kurie reikalauja skirtingo tos literatūros traktavimo, skirtingos metodologijos, skirtingos interpretacijos. XIX ir XX amžiaus literatūros tyrinėjimų patirtis ne visada tinka senosios literatūros problemų tyrinėjimams. Šiame straipsnyje senąja Lietuvos literatūra, remiantis naujausių tyrinėjimų apibrėžtimis (E. Ulčinaitė, A. Jovaišas, S. Narbutas), laikomi ne vien grožiniai XVI–XVIIa. tekstai, bet ir XIII–XVa. diplomatiniai raštai, laiškai, metraščiai. Senosios literatūros raida ir problematika yra glaudžiai susijusi su bendrais Europos literatūros ir kultūros raidos procesais, vykusiais Viduramžių, Renesanso, Baroko, Švietimo epochose. Todėl lyginamosios ∞vairių kraštų literatūros studijos būtų labai pageidautinos, tačiau jų, deja, stokojama. Straipnyje aptariami keli senosios Lietuvos literatūros specifiniai bruožai: daugiakalbiškumas (rašoma lotynų, lenkų, lietuvių, rusėnų kalbomis), daugiažanriškumas (greta iš Antikos paveldėtų tradicinių žanrų atsiranda daug naujų, kurių “iššifravimas” ir suvokimas reikalauja ypatingų intelektinių pastangų bei suvokimo), daugiakonfesiškumas (katalikų, protestantų, stačiatikių tikėjimo ypatumai). Kol kas išsamiai neaptarti ir neapibrėžti senajai Lietuvos literatūrai priskirtinų tekstų atrankos kriterijai. Taigi straipnyje daroma išvada, jog šiuo metu sunkiai ∞manoma parašyti vieną kanoninę senosios Lietuvos literatūros istoriją. Reikalingas ∞vairių sričių specialistų bendradarbiavimas (literatūrologų, kalbininkų, literatų, istorikų, menotyrininkų ir t.t.), lauktinos monografijos, skirtos atskiroms problemoms, komparatyvistiniai tyrinėjimai, ir tik tada galima sintetizuojanti ir apibendrinanti senosios Lietuvos literatūros istorija. Atrodo, kad jos dar teks palaukti.

• Details
• Contents