Lietuviai ir lenkai – abipusiai stereotipai
Lithuanians and Polish – Mutual Stereotypes

Summary/Abstract: Najdawniejszy, sięgający XIII w., wizerunek Litwinów w polskiej świadomości był zdecydowanie negatywny. Pojawił się w wyniku licznych litewskich napaści na polskie ziemie. Pamięć o grozie najazdów istniała jeszcze w XVIII w., o czym świadczy odnotowane wówczas powiedzenie „napaść litewska”, oznaczające niespodziewany i zdradliwy atak. W nielicznych zachowanych przekazach ze średniowiecza Litwini przedstawiani są jako półdzicy, chciwi i okrutni poganie. W późniejszych latach, już po chrzcie Litwy i unii krewskiej, pojawił się dosyć bałamutny opis Jana Długosza. Piętnastowieczny dziejopis co prawda przypisał Litwinom rzymskie pochodzenie, ale nie omieszkał podkreślić ich dzikości, skrajnego ubóstwa i prymitywizmu. Wyeksponował również rzekome charakterystyczne cechy litewskiej religijności, przesiąkniętej pogańskimi zabobonami. Zgodnie z Długoszową wizją, jeszcze wiele lat po przyjęciu chrześcijaństwa Litwini czcili święte gaje, prastare dęby i węże. Obraz zawarty w dziele Długosza odzwierciedlał ówczesne dosyć luźne wyobrażenia. W rzeczywistości potoczna wiedza o Litwinach przez wieki pozostawała minimalna. Świadectwo krakowskiego kanonika wywarło natomiast określony wpływ na potomnych Nuo seniausių laikų, siekiančių XIII amžių, lietuvių įvaizdis lenkų sąmonėje buvo neigiamas. Šitai susiformavo dėl daugybės lietuvių įsiveržimų į lenkų žemes. Negausiuose viduramžių šaltiniuose lietuviai vaizduojami kaip laukiniai, godūs, žiaurūs pagonys. Tik XVI ir XVII amžiuje atsinaujino rimti santykiai tarp lenkų ir lietuvių didikų bei bajorų. Didžiausia politinė ir socialinė trintis buvo tarp Karūnos ir Lietuvos didikų bei bajorų. Lenkijos ir Lietuvos unija politine prasme veikė iki pat Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje. Tačiau įsitikinimas, kad Lenkija ir Lietuva amžinai susijusios, gyvavo iki XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių. Po padalijimo, veikiant literatūros ir meno įtakoms, reiškėsi Lietuvos ir jos gyventojų įvaizdžio mitologizacija ir stereotipizacija. Dėl romantizmo poveikio klausimai, susiję su Lietuva, tapo įprasti Lenkijos kultūrai. Tačiau meno kūriniuose užfiksuotas paveikslas toli gražu neatspindėjo objektyvios tikrovės. XX amžiuje Lietuvoje lenkų įvaizdis glaudžiai susijęs su lietuvių liaudies tradicija – didikams bei bajorams buvo priskiriamos neigiamos savybės. Šie seni mitai ir stereotipai pasirodė labai gajūs. Tačiau modernusis įvaizdis pasikeitė iš esmės. XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais, paaštrėjus Lietuvos ir Lenkijos konfliktui, į lenkus pradėta žiūrėti kaip į priešus ir išdavikus. XX amžiuje Lietuvos ir lietuvių įvaizdžiui poveikį darė lenkų aristokratijos kultūros paveldas ir literatūros tradicijos. Įtempti santykiai neturėjo reikšmingos įtakos neigiamam įvaizdžiui. Iki šiol gajus Lietuvos – kaip mielos, šiltus jausmus keliančios šalies – stereotipas.

• Details
• Contents