Ecumenical Aspects of Marian Devotion in the 18th Century Catholic Hymnals of Curlandia
Ecumenical Aspects of Marian Devotion in the 18th Century Catholic Hymnals of Curlandia

Summary/Abstract: Šiuolaikiniai istorikai prieštaringai vertina konfesinės priklausomybės sąvoką Žečpospolitos ir Vokietijos paribyje, laikotarpiu nuo Reformacijos iki Švietimo epochos. XVII–XVIII amžiuje aprašomos konfliktinės situacijos tarp katalikų ir protestantų, taip pat tarp panašių denominacijų protestantų. Konfliktai dėl konfesinės priklausomybės stiprėjo nuo literatūrinės polemikos iki smurto ir netgi kraujo praliejimo. Konfesinė ir sekuliarioji istoriografija pabrėžia šį ekumenizmo veiklos aspektą. Istoriografų teigimu, istorijos faktai mums pateikia daug pavyzdžių apie krikščionių bendruomenes ir jų paliktą dvasinį palikimą. Ar konfliktuojantys žmonės nežinojo, kokiai konfesijai jie priklauso? Argi krikščioniui yra galimybė gyventi savo tikybos gyvenimą peržengiant savosios konfesijos ribas, reglamentuotas religines normas. Katalikų konvertitas Livberžės baronas Wilhelmas Heinrichas von Lievenas (1691–1756), nepaisydamas nepalankaus ekumenizmui fono, sugebėjo sukurti dviejų konfesijų junginį. Po Tridento Susirinkimo (1545– 1563) katalikų sušauktuose vyskupų susirinkimuose buvo nustatytos parapijų tarybose vykdomos bažnyčioje ir namuose giedamų giesmių atrankos sąlygos. Buvo raginama išlaikyti tikybos vienybę su vieninteliu oficialiu Biblijos leidimu Vulgata (1592), su vienu kanoniniu kodeksu ir Bažnyčios mokymu. Tačiau net vyskupai negalėjo priversti atsiskirti pagrindinių konfesijų tikinčiuosius ir jų giedamas giesmes. Pavyzdžiui, Varmijos (Ermlandės) ordinaras kardinolas S. Hosijs siuntė vizitatorius į parapijas pasiklausyti, ar jose neskamba Liuterio giesmės. Šis faktas įrodo, kad katalikų parapijose būta tokių atvejų. 1733 m. buvo išleistas Kuršių katalikų bendruomenei skirtas giesmynas ir maldynas „Katholischka Mahzibu, Luhgschanu un Dseesmu Grahmata“, redaguotas barono Wilhelmo Heinricho Liuveno. Šis giesmynas pakartotinai buvo išleistas 1755, 1766 ir 1837 metais. Prieš pasirodant minėtam giesmynui, Kuršių katalikai naudojo latvių katalikų bendruomenėse paplitusį giesmyną „Geistliche Catholische Gesange“ (1621) ir „Cantiones Spirituales“ (išleistą Vilniuje, 1673). Abu šiuos giesmynus parašė Georgas SJ, Daugpilio Jėzuitų kolegijos rezidentas. Du trečdaliai iš maždaug 100 jo pateiktų giesmių yra išverstos iš lotynų kalbos, didžiąją jų dalį sudarė populiariausios giesmės Marijai. Naujajame giesmyne lotyniškos kilmės giesmių skaičius sumažėjo dešimteriopai, jų vietą užėmė vokiškų choralų vertimai, paimti iš liuteroniškų giesmynų, naudotų Kuršiuose ir Livonijoje. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tiek mažai giesmių Marijai iš ankstesnių giesmynų pateko į giesmyną, kurį kasdien naudojo Kuršių katalikai valstiečiai. Europoje pasitaikydavo ne tik spontaniškų giesmių ar jų tekstų pasiskolinimų, bet dažnai net buvo pastebima tendencija katalikų liturgijoje naudoti liuteroniškas giesmes ir atvirkščiai – buvo gerai žinomi Martyno Liuterio iš lotynų kalbos į vokiečių kalbą išversti tradiciniai katalikų himnai ar kitų praėjusių amžių vokiečių.

• Details
• Contents