The Kashubian Pilgrimage to Jasna Góra, as a manifestation of Christocentric Marian piety
The Kashubian Pilgrimage to Jasna Góra, as a manifestation of Christocentric Marian piety

Summary/Abstract: Straipsnyje parodoma piligrimystės svarba šiuolaikinėje Katalikų Bažnyčioje. Piligrimai vyksta į vietas, vadinamas šventovėmis. Kurį laiką slopinta racionalizmo ir neteisingo Biblijos aiškinimo, ši katalikiškojo pamaldumo forma išgyvena atgimimą. Reikia pabrėžti, kad šventovės ir piligrimystės teologija Katalikų Bažnyčioje buvo plėtojama nuo XX a. antrosios pusės. Šiuos svarstymus pagreitino Jono Pauliaus II pontifikatas, ypač 2000 metų jubiliejus. Pirmąkart istorijoje katalikiškoji doktrina atkreipė dėmesį į vadinamąjį liaudies pamaldumą, kuris iki tol laikytas Bažnyčios ortodoksiškumo ženklu. Šį atradimą lydi teologiškai apmąstyta šventovė ir piligrimystė bei teisingas jų formavimas (biblinis, liturginis-sakramentinis, asketinis, teologinis, pastoracinis, moralinis). Labai svarbu suprasti ir patirti Kristaus Motinos, kaip padėjėjos savo Sūnaus darbe, vaidmenį. Lenkų pamaldume šešis šimtmečius ypatingą vietą užėmė Jasna Góra šventovė. Šimtmečiais Częstochowos vietovėje garbinama Marija stiprino ir ugdė kultūrinį bei religinį kartų identitetą. XIX ir XX a. paplito masinė piligrimystė pėsčiomis. Taip atsirado kašubų piligrimystė. Ji taip pat sietina su keliavimu pėsčiomis į Swarzewo, Sianowo or Wejherowo šventoves. Atrodo, kad ši piligrimystė pateisina moderniosios teologijos suformuotus pastoracinius lūkesčius, keliamus piligriminiam judėjimui. Ši piligrimystė garsina pamaldumą Marijai, gerbiantį kristocentrinį ir bažnytinį principą. Kartu tai tampa ir patriotizmo mokykla.

• Details
• Contents