Sens „Epoki Maryjnej”
THE MEANING OF THE “MARIAN ERA”
Author(s): Jacek BolewskiSubject(s): Christian Theology and Religion
Published by: Vytauto Didžiojo Universitetas
Keywords: Marian Era; age of the Spirit; modernity; Miraculous Medal; Immaculate Conception; Lourdes; Immaculate Heart; Fatima; dogma of the Assumption; Vaticanum II; Mother of Christians; John Paul II; renewal of the Church; Marijos era; Dvasios amžius; modernybė,
Summary/Abstract: Sąvoką „Marijos era“ pateikė popiežius Paulius VI savo apaštalinėje adhortacijoje Signum Magnum (1967 m. gegužės 13 d.). Kaip pavyzdžius popiežius pateikė tris ryškius XX amžiaus įvykius: 1) 50-ąsias Fatimos apsireiškimo metines; 2) 25-ąsias iškilmingo Bažnyčios ir žmonijos paaukojimo Dievo Motinai ir Jos Nekaltajai Širdžiai metines, tai atliko popiežius Pijus XII 1942 m. spalio 31 d., atnaujino Paulius VI 1964 m. lapkričio 21 d.; 3) tą pačią dieną Marija buvo paskelbta dvasine Bažnyčios Motina (po 3-iosios Vatikano II Susirinkimo sesijos). Laiškas pabrėžia Marijos kaip Bažnyčios Motinos svarbą. Straipsnyje laiškas nekomentuojamas, bet bandoma parodyti Marijos eros evoliuciją. 1. Marijos garbinimo evoliucija. Pirmiausia reiktų prisiminti, kaip kito požiūris į Mariją Evangelijose. Seniausioje Morkaus redakcijoje Marija pasirodo kaip Jėzaus šeimos narė, neatskirta nuo Jėzaus brolių, kurie juo netikėjo. Vėlesnėse Mato ir Luko redakcijose aprašoma Jėzaus kūdikystė, o Kristaus žodžiai apie naują tikėjimo bendruomenę ne tik mini Mariją, bet ir pabrėžia, kad ji palaiminta dėl savo tikėjimo. Paskutinėje Evangelijoje Marija suvokiama kaip Moteris, tikėjimo bendruomenės pirmavaizdis – jos tikėjimo dėka įvyko stebuklų pradžia Kanoje, vėliau po kryžiumi ji tapo tikėjimo bendruomenės Gimdytoja. Ši evoliucija tęsiasi Bažnyčios istorijoje, ypač su Marija susijusiose naujose dogmose, kurios Mariją parodo kaip kiekvieno Bažnyčios nario pirmavaizdį. Todėl šiandieniniai teologai turėtų domėtis ne Marijos dogmų svarba, bet jų poveikiu mūsų gyvenimui tiek Marijos gyvenimo pradžioje (Nekaltasis Prasidėjimas), tiek ir pabaigoje (Dangun Paėmimas). Kita istorinė aplinkybė – Marijos apsireiškimai kaip dabarties ir ateities ženklai. 2. „Dvasios amžiaus“ reikšmė. Vertėtų pasekti šios sąvokos raidą. Šv. Liudvikas Marija de Monfortas „Traktate apie tikrąjį pamaldumą Dievo Motinai“ svarsto ryšį tarp Šventosios Dvasios ir Jėzaus Motinos. Štai svarbiausios jo mintys: „Marija Šventosios Dvasios veikimu pagimdė pačią didingiausią kada nors buvusią ar būsiančią būtybę – Dievą-Žmogų; ji pagimdys ir didžiausius šventuosius iki amžių pabaigos“ (n. 35). „Per Mariją prasidėjo pasaulio išganymas, per ją jis ir bus įvykdytas“ (n. 49). Štai kuo skiriasi pirmasis ir antrasis atėjimas: „Marija beveik nepasirodė pirmojo Jėzaus Kristaus atėjimo metu. <...> Bet antrojo Kristaus atėjimo metu Mariją apreikš Šventoji Dvasia, kad per ją Jėzus Kristus būtų pažintas, pamiltas ir jam būtų tarnaujama“ (n. 49). Tai ypač tinka Nekaltojo Prasidėjimo slėpiniui, amžių paslėptam, o dabar atskleistam per dogmą, kad geriau suvoktume savo pradžios viziją. Šv. Liudvikas įveda terminą „Marijos amžius“, klausdamas: „...kada ateis tas laimingas laikas, Marijos amžius, kai daugybė sielų, Aukščiausiojo pašauktų per Mariją, ištirps jos vidinėje gelmėje, taps jos kopijomis, kad mylėtų ir garbintų Jėzų?“ (n. 217). Šie žodžiai nurodo, kad Marijos amžius taps Šventosios Dvasios amžiumi. 3. Naujųjų laikų ženklai. Moder
Journal: SOTER: religijos mokslo žurnalas
- Issue Year: 56/2009
- Issue No: 28
- Page Range: 129-145
- Page Count: 17
- Language: Polish