Žvilgsnis į sakytinės žiniasklaidos kalbą
A Closer Look at the Language of Spoken Media

Summary/Abstract: Tirta dviejų skirtingo pobūdžio pokalbių laidas (pramogines ir publicistines) vedančių, kalbinį pasirengimą turinčių žurnalistų kalbėsena pagal specialų metodą atrinktose jų vedamose TV pokalbių laidose. Nagrinėti keturi kintamieji: vienaskaitinių kreipimosi formų vartosena (pragmatinis aspektas), gramatinių formų trumpinimas (morfologinis aspektas), pertarų vartosena (diskurso aspektas), šnekamajai kalbai būdingos leksikos vartosena (leksinis aspektas). Manyta, kad pramoginės laidos vedėjas turėtų kalbėti paprastesne kalba nei akademinei auditorijai skirtos ir visuomeninius klausimus nagrinėjančios publicisti nės laidos vedėjas. Tyrimo medžiagą sudarė šešios TV laidos (kiekvieno žurnalisto po tris), transliuotos tarp 2009 m. lapkričio ir 2010 m. kovo, iš viso išrašyta apie 2,5 val. Trukmės sakytinės viešosios kalbos medžiagos. Paminėtina, kad skiriasi laidų trukmė: publicistinė laida, atmetus reklamai skirtą laiką, trunka apytikriai 20–25 min., o pramoginė – apytikriai 1 val. 10–20 min., tačiau tirto pramoginės laidos vedėjo pokalbiai laidoje užima apie 30 min., todėl lyginamasis pagrindas laikytinas pakankamu. Straipsnyje kiek daugiau dėmesio skirta vienaskaitinių ir daugiskaitinių kreipimosi formų kaitai ir morfologiniam gramatinių formų trumpinimui aptarti, kurie išsamesnio nagrinėjimo nusipelno dėl keleto priežasčių. Pirmiausia šie du reiškiniai yra glaudžiai susiję – pasirinkimas į pašnekovą kreiptis vienaskaita ar mandagumo daugiskaita lemia pozicijų, kuriose galimas gramatinių formų trumpinimas, skaičių. Aims to meet the different needs of the targeted audience result in the heterogeneity of media – different forms of expression and stylistic features of each media type determine the choice of a particular language code. Based on the findings of qualitative micro-sociolinguistic research carried out in 2009-2010, this paper aims to distinguish several salient differences of language usage in journalistic and entertainment genres of spoken media. The object of study was the elements of standard and ordinary language in spontaneous speech of two popular TV presenters. Particularly the usage of four linguistic variables was analyzed: singular model of address (pragmatic aspect), shortened grammatical forms (morphological aspect), discourse markers (discourse aspect), and colloquial lexis (lexical aspect). The results of the qualitative analysis have confirmed the hypothesis that the television presenter of an entertainment talk show would speak a code closer to ordinary Lithuanian than the presenter of a journalistic programme. However, evidence suggests that differences are more significant in terms of the usage of consciously more easily controllable variables (singular forms of address and colloquial lexis), while in terms of less conscious variables (discourse markers and shortened grammatical forms) the difference is less significant.

• Details
• Contents