Lietuviškoji kvadriada, arba apie mūsų XIX amžiaus mitografus
The Lithuanian Star Quartet, or: Our 19th-Century Mythographers

Summary/Abstract: Kiekvieną svetur pasirodžiusią lituanistinę knygą pasitinkame kaip įvykį, kaip vertybę, kaip įrodymą, kad esame įdomūs, svarbūs ir kitiems. Ir kaip galimybę pamatyti save, savo kultūrą, savo istorinę praeitį iš šalies. Tiesa, lenkų tyrėjų darbams ši formuluotė tinka tik iš dalies – jiems ši istorija, ši kultūra taip pat yra ne mažiau sava arba bent jau tikrai – bendra. Negana to, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, – ypač kalbant apie XIX amžiaus Lietuvos kultūros reiškinius, – dažnai netgi savesnė, artimesnė nei mums patiems. Ir situacija nesikeičia keičiantis lenkų tyrėjų kartoms. O „kaltas“ čia visų pirma Adomas Mickevičius ir jo „lietuviški kliedesiai“ (orig.: „litewskie brednie“). Ir nors tai tik poeto nedraugų, vadinamųjų klasikų žodžiai, nusakantys du esminius romantizmo (taip kaip jie jį įsivaizdavo) bruožus – provincialumą, t. y. neišprusimą ir prastas manieras, primityvizmą, t. y. barbariškumą, liaudies prietarų, miglotų vaizdinių atkartojimą1, – būtent jie romantizmo doktrinos šalininkams tapo didžiausia vertybe, o šios doktrinos tyrėjams – svarbiausiu jų susidomėjimo objektu.

• Details
• Contents