Kaunas Et Vilnius vues par les soldats de Napoléon
Kaunas and Vilnius in the Eyes of Napoleon Soldiers

Summary/Abstract: Le 24 juin 1812, une partie de la Grande Armée traversa le Niémen près de Kaunas. Ici, à l’instar de l’Empereur, elle vint via Gumbinė, Vilkaviškis (en laissant Marijampolė à sa droite) et Skriaudžius2. La partie restante de l’armée, qui participa à la guerre avec la Russie mais ne traversa pas le Niémen avec l’Empereur le 24 juin, arriva au champ de bataille par la Samogitie via Raseiniai et Telšiai (le 24 juin, elle était encore aux alentours de Piktupėnai et Gudai) et se dirigea vers Mintauja et Liepoja pour rejoindre la Grande Armée début septembre. Straipsnyje pristatomi Kaunas ir Vilnius Napoleono armijos karių akimis. Didžioji Napoleono armija per Nemuną kėlėsi ties Kaunu ir pagal pirminį sumanymą kaip tik čia turėjo susiremti su carinės Rusijos kariuomene, tačiau šioji traukėsi ir į mūšį nestojo. Kauną Napoleono kariuomenė rado jau nusiaubtą ir apiplėštą atsitraukiančios carinės kariuomenės. Kita vertus, Kaunas buvo tik tarpinė stotelė judant gilyn į Rusijos teritoriją. Pats Napoleonas čia praleido keletą dieną daugiausia stebėdamas kaip vyksta kariuomenės kėlimosi darbai. Remiantis analizuotais šaltiniais matyti, kad Kaunas kaip miestas Napoleono kariams stipriai neįstrigo, bet jau minima tai, kad miestas rastas apiplėštas ir apgriautas. Kėlimosi per Nemuną epizodai išsiskiria dar keletu aspektų, pirmiausia tai infrastruktūros reikalai. Dažnai šaltiniuose minima gana prasta kelių būklė, ypač palijus, taip pat keblumai orientuotis erdvėje. Tam buvo keletas priežasčių – atsitrakdama caro armija stengėsi sunaikinti visus kelių ženklus taip apsunkindama Napoleono kariuomenės judėjimą, o be to, didžiosios armijos kariai greitai įsitikino, kad jų turimi žemėlapiai labai netikslūs, pasenę, su neatpažįstamai iškraipytais vietovardžiais. Nors nuo pat pradžių patirdami sunkumus kariai pasiekė Vilnių, kuriame sustojo kiek ilgesniam laikotarpiui. Napoleonas apsigyveno tuose pačiuose rūmuose, kuriuos iš vakaro buvo palikęs caras Aleksandras I. Viešėdamas Vilniuje Napoleonas taip pat inspektavo savo kariuomenės dalinius, susitikinėjo su vietos aristokratais ir universiteto darbuotojais, rinko informaciją apie kitus Rusijos miestus, jų geografinę padėtį ir pan. Šaltinių duomenimis Vilniaus gyventojai Napoleono kariuomenę sutiko džiaugsmingiau nei Kauno, bet pirminis džiaugsmas greitai atlėgo, o dalyje Vilniaus gyventojų atsiminimų ir pats Napoleonas, ir jo kariai vertinami gana skeptiškai. Viena iš priežasčių lėmusi požiūrio pasikeitimą buvo ta, kad Napoleono kariai mieste nevengė linksmybių, ėmė net plėšikauti. Reaguodamas į tai Napoleonas įsakė sudaryti karinį tribunolą, turintį teisę bausti net mirties bausme dezertyrus ir plėšikaujančius kareivius. Atsiminimuose Vilnius sulaukia jau daugiau dėmesio, dažnai minimas kaip gana gražus miestas dėl savo architektūros – pirmiausia cerkvių – vadinamas ir gana egzotišku, orientalistinių bruožų turinčiu miestu.

• Details
• Contents