„KARO“ IR „TAIKOS“ KONCEPTAI SENOSIOS RUSŲ KALBOS PASAULIO SUVOKIME: ANTONIMINIŲ SANTYKIŲ GENEZĖ
THE CONCEPTS OF “WAR” AND “PEACE” IN THE OLD RUSSIAN LANGUAGE PICTURE OF THE WORLD: THE GENESIS OF ANTONYMOUS RELATIONS

Summary/Abstract: Straipsnis skirtas rusų kalbos sisteminių leksinės sistemos santykių evoliucijai iš kognityvinės lingvistikos perspektyvos. Straipsnyje analizuojama „karo“ ir „taikos“ konceptų kilmė, jų istorinė raida ir verbalizacijos ypatumai senosios rusų kalbos pasaulio suvokime. Atskleidžiamos XVII amžiaus verslo tekstų sąlygos, užtikrinančios žodžių, realizuojančių „karo“ ir „taikos“ konceptų, funkcionavimą. Autorė pabrėžia koncepto kaip pagrindinio lingvamentalinio vieneto istorinę prigimtį. Straipsnyje parodomos konceptualios struktūros leksinės transformacijos, susijusios su istoriniu mąstymo raidos procesu. „Karo“ ir „taikos“ leksemos yra laikomos lingvistinės antoniminės opozicijos formavimo pavyzdžiu. Taip pat atskleidžiama leksinės paradigmatikos priklausomybė nuo istorinių kognityvinių lingvistinių procesų. Tyrimas parodė, kad konceptuali ir leksinė opozicija „karas—taika“ yra ją atitinkančių abstrakčių sąvokų susidarymo rezultatas. Dabartinės rusų kalbos pasaulio suvokime aptinkama privatyvinė semantinė opozicija („taika = ne karas, karo nebuvimas“) yra naujas vėlyvųjų Viduramžių darinys, kilęs besikeičiant socialiniams ir ekonominiams prioritetams, kurie sunaikino senovės slavų idėjas apie pasaulį kaip ritualų susitarimą.

• Details
• Contents