From Personal Sacrifice to Civil Resistance: National and Civic Identities in the Designation of May 14 as a National Memorial Day
From Personal Sacrifice to Civil Resistance: National and Civic Identities in the Designation of May 14 as a National Memorial Day

Summary/Abstract: Romo Kalantos susideginimo prasmė ne tokia jau aiški ir stabili, kaip būtų galima manyti iš kasmet prisimenamų jo mirties metinių. Siekiant R. Kalantos veiksmą įamžinti ir paskelbti atmintiną dieną, religinės, socialinės ir medicininės savižudybės interpretacijos sukėlė abejonių jo elgesio, kaip politinio protesto, tinkamumu. Vis labiau akcentuojant pilietinį pasipriešinimą Lietuvos diskurse, šešėlyje liko R. Kalantos susideginimo specifiškumas. Debatai Seime apie R. Kalantos veiksmo reikšmę atspindėjo platesnes visuomenės diskusijas dėl jo savižudybės vietos ir vaidmens Lietuvos nacionaliniame naratyve. R. Kalantos veiksmas kaip pilietinės rezistencijos liudijimas disonuoja su vieša diskusija apie prisitaikymo vaidmenį kasdieniame gyvenime sovietmečiu. Romo Kalantos aukos dieną Lietuvos parlamentas, pakeitęs į Pilietinio pasipriešinimo, išreiškė religinių vertybių bei visuomeninį rūpestį ir komplikavo nacionalistinį 1972 m. gegužės įvykių naratyvą. Pilietinės tapatybės pabrėžimas konkuravo su nacionalistinėmis pasipriešinimo sovietų valdžiai interpretacijomis. Pasiremdama Rogerso Brubakerio koncepcija autorė argumentuoja, kad Lietuvos pastangos institucionalizuoti viešąjį R. Kalantos susideginimo atminimą rodo, kaip pilietinė tapatybė gali įveikti konkuruojančius vidinius tapatybės naratyvus: išplėsti politinių vadovų galimybes ir sukurti bendrą nacionalinį naratyvą vietoj siaurai nacionalistinio Lietuvos tapatybės naratyvo.

• Details
• Contents