On the issue of formation of Levas Karsavinas religious philosophical and historical atrtitudes Cover Image

Особенности формирования религиозно-философских и исторических воззрений Льва Карсавина
On the issue of formation of Levas Karsavinas religious philosophical and historical atrtitudes

Author(s): Povilas Lasinskas
Subject(s): Christian Theology and Religion
Published by: Vytauto Didžiojo Universitetas
Keywords: religinis fondas; vidutinis epochos žmogus; istorinė antropologija; religious fund; average man of epoch; historical anthropology;

Summary/Abstract: Straipsnyje, remiantis pagrindiniais L. Karsavino darbais, nušviečiama šio garsaus mokslininko filosofinių, religinių, istorinių pažiūrų raida, pradedant ankstyvuoju jo kūrybos laikotarpiu ir baigiant XX a. 4-ojo dešimtmečio darbais. Nors pastaruoju metu tyrinėjimų, skirtų šiam Rusijoje gimusiam, Europos ir Lietuvos universitetuose dirbusiam kultūros istorikui ir filosofui, pagausėjo, sisteminių jo pažiūrų tyrimų dar trūksta. Straipsnyje teigiama, kad L. Karsavino domėjimasis viduramžių Vakarų Europos dvasine kultūra, kartu ir solovjoviškosios vienovės filosofijos poveikis nulėmė jo pažiūrų savitumą. Jeigu ankstyvuose darbuose jis dar išlieka pozityvizmo rėmuose, nors jau formuluoja istorijos mokslui naujas sąvokas ir kuria naują metodologiją, kurią pats sėkmingai taiko darbuose apie viduramžių Italijos ir Prancūzijos kultūrą, tai vėliau jis ryžtingai atsiriboja nuo pozityvistinės paradigmos ir yra pagrįstai laikomas antropologinės krypties istorijos moksle pradininku. Religiniam fondui L. Karsavinas teikia dvejopą prasmę. Siaurąja prasme tai – rašytinių šaltinių, atspindinčių dominančios epochos vidutiniojo sluoksnio gyvenimą, sankaupa, bet plačiąja prasme jis apima visus būties aspektus – ne vien religinį, bet ir socialinį-ekonominį, ir politinį; negana to, į šį religinį fondą patenka ir pats jo hipotetinis tyrinėtojas. Kitaip tariant, istorikas privalo įsigyventi į jį dominančią epochą, perprasti jos dvasią. Mažai žinomų L. Karsavino straipsnių tekstų pagrindu aptariamas jo požiūris į rusų revoliuciją, kurią mokslininkas sunkiai išgyveno ir kuri iš esmės pakeitė jo paties gyvenimą. Straipsnyje daroma išvada, kad vertindamas rusų revoliucijos istorinę reikšmę, L. Karsavinas tuo pačiu generavo Eurazijos ideologiją, nubrėžusią galimus ateities raidos kelius Rusijai. Deja, pats L. Karsavinas perdėm optimistiškai vertino šias perspektyvas, tuo aiškintinas jo paties atsisakymas emigruoti į Vakarus 1944 metais ir tolimesnis tragiškas likimas.

  • Issue Year: 52/2007
  • Issue No: 24
  • Page Range: 31-46
  • Page Count: 16
  • Language: Russian
Toggle Accessibility Mode