Permąstant socialinę atskirtį ir socialinį kentėjimą
Rethinking social exclusion and social suffering

Summary/Abstract: Straipsnyje1 aptariamos socialinės atskirties ir socialinio kentėjimo sąvokos siejant jas su galios, normalizavimo, subjektyvios gerovės, galimo gyventi gyvenimo ir tapatybių, grįstų trauma ir pažeidžiamumu, klausimais. Nepaisant vis dar nemažo dėmesio ekonominei socialinės atskirties dimensijai, vis plačiau vartojami subjektyviai patiriamos ir išreiškiamos gyvenimo kokybės bei socialinio kentėjimo terminai, leidžiantys gilintis į nematerialų marginalizuotų grupių vargą ir skurdą. Nors pati socialinės atskirties sąvoka dažnai kvestionuojama dėl to, kad ją formuoja socialinės integracijos ir normalizavimo idealai, tai darant pamirštama apie didelę normatyvumo įtaką socialinės atskirties riziką patiriantiems asmenims. Straipsnyje teigiama, kad mokslininkai, kuriuos veikia panašūs prekariteto, nesaugumo ir nevilties potyriai, yra tokie pat pažeidžiami kaip ir jų tyrimo objektai. Tačiau tai juos dar labiau turėtų įkvėpti permąstyti visuomenių, kurias jie tiria, dalyvavimo, priklausymo, susiskaldymo, šališkumo, (ne)teisingumo reiškinius ir procesus. The article rethinks the concepts of social exclusion and social suffering by discussing them with regard to the categories of power, normativity, subjective wellbeing, livable life and identities based on trauma and vulnerability. Despite a considerable attention to economic dimension of social exclusion, the terms of subjective welfare and social suffering have also been used to describe immaterial misery and poverty of marginalized social groups. The concept of social exclusion itself has been questioned and doubted because its roots in the ideals of social integration and normalization. However, scholars opposing the use of this concept overlook an immense influence of normativity on the lives of socially excluded individuals for whom an attachment of conventional forms of wellbeing often serves as a survival strategy. The article argues that researchers experience the feelings of precarity, insecurity and hopelessness and can be as vulnerable as their researched social groups and individuals. But these feelings should even more inspire them to rethink the phenomena and processes of participation, belonging, division, cohabitation and (in)justice in societies that they analyze.

• Details
• Contents