FEMININITY AND THE ART OF THE UNSPOKEN IN ROMAIN GARY’S LES CERFS-VOLANTS
FEMININITY AND THE ART OF THE UNSPOKEN IN ROMAIN GARY’S LES CERFS-VOLANTS

Summary/Abstract: Romaino Gary romanuose, pokalbiuose ir eseistinės formos kūriniuose gausu pastabų apie moteriškumą (pr. féminité) ir moteriškas vertybes (pr. valeurs féminines), rašytojo dar vadinamų moterišku kalbėjimu, la voix féminine. Tačiau šias sąvokas Gary supranta savotiškai – kaip tam tikrą neigiamą ryšį su žmogų supančia bei jį valdančia aplinka ir žmogaus sukurtomis ar jo toleruojamomis jėgos struktūromis. Jėgai rašytojas priešpriešina moteriškumo ir silpnumo (pr. faiblesse) būsenas, jas laiko svarbiausiomis humaniškos civilizacijos nešėjomis. straipsnyje norima atskleisti šios neįprastos ir iš pirmo žvilgsnio paradoksalios Gary moteriškumo sąvokos niuansus, ypač pabrėžiant rašytojo tendenciją tapatinti moteriškumą ne tik su švelnumu, rūpesčiu ir atvirumu kitam, bet ir vaizduotės galia kurti kitokį pasauli. straipsnyje ieškoma sąlyčio tarp moteriškumo ir paskutinio Gary romano Aitvarai (Les Cerfs-volants). Detaliai interpretuojami kai kurie romano epizodai, norint parodyti, kaip moteriškumo sąvoka atliepia į rašytojo būdą vaizduoti personažus bei jų vidinį pasaulį, ypač jų kalbą, kuriai būdingi nutylėjimai – nutrauktas, nepasakytas ar šabloniškas žodis, slepiantis skausmingus silpnųjų, jėgos ir smurto pažemintų, nuskriaustų, išgyvenimus. Daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams personažams, romano naratoriui ir jo mylimajai; pirmasis įkūnija moteriškas vertybes, o jo mylimajai pradžioje skiriamas aukos vaidmuo. analizuojant romano personažų santykius, pasitelkiama prancūzų filosofo E. Levino mintis apie asimetriškus, t. y. siekiančius gėrio kitam žmogui, santykius kaip etikos pagrindą. argumentuojama, kad šis asimetriškumas tolygus Gary skelbiamam moteriškumui bei moteriškoms vertybėms.

• Details
• Contents