Ar BVP yra tinkamas gerovės rodiklis? kaip apibrėžti ir išmatuoti gerovę?
Is GDP a suitable indicator of welfare? How to define and measure welfare

Summary/Abstract: The paper deals with the problem of how to define and measure welfare, which can be seen either as a part of social policy or as a state of mind. Central to the discussion is the question, whether GDP can be used as a measure of welfare. Descriptive methods are used, besides of statistical estimations. A sample of authors which discuss the relation between GDP and welfare are presented. Straipsnyje nagrinėjama kaip išreikšti, apibrėžti ir išmatuoti gerovę, kuri gali būti suvokiama arba kaip valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, arba kaip emocija ar psichologinė būsena, susijusi su piliečiais ir jų subjektyviu požiūriu į gerovę. Straipsnyje plačiau analizuojamas antrasis gerovės aspektas. Manoma, kad pagrindinis diskusijos apie gerovę klausimas yra, ar BVP ir kiti susiję nacionalinių sąskaitų kintamieji gali būti taikomi kaip gerovės matai. Ekonomistai ir kitų disciplinų mokslininkai pažymi keletą BVP, BNP, BVP vienam gyventojui ir BNP vienam gyventojui, kaip gerovės matų, trūkumų: pvz., neatsižvelgiama į išorės veiksnius bei pastebėjimus (išlaidos policijai, kariuomenei, nusikalstamumo prevencijai, apsaugai nuo žmogaus sukeltų ir gamtos katastrofų ir t.t.), kad gerovė ir gerbūvis nekyla kartu su BVP – bent jau kyla neproporcingai. Be to, minima, kad darbas namų ūkyje nėra įtrauktas į BVP. Tarp JAV ir Europos pastebimi ryškūs skirtumai. Kai europiečiai laisvalaikiu dirba savo namų ūkyje, amerikiečiai dažnai dalį šio darbo perkelia samdomiems darbuotojams ir įmonėms. Šio elgesio padarinys yra tas, kad amerikiečiai dirba daugiau valandų nei europiečiai ir dažniausiai turi netgi didesnį BVP vienam gyventojui. Vis dėlto dar nėra įrodyta, kad amerikiečių vidutinė gerovė yra didesnė nei europiečių.

• Details
• Contents