Lėtine neinfekcine liga sergančiųjų asmenų socialinė atskirtis: makro ir mezo socialinis lygmuo
Social exclusion as an aspect of chronic illness experience: macro and mezzo social levels

Summary/Abstract: Straipsnyje keliamas tikslas išsiaiškinti, kaip lėtinė neinfekcinė liga ir lėtinis neinfekcinis negalavimas paveikia sergančiojo asmens santykius su aplinkiniais. Analizuojant sergančiojo asmens ir jo socialinės aplinkos santykius remiamasi sveikatos sociologijos literatūra ir empirinio tyrimo – 27 pusiau struktūruotų interviu su įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančiais asmenimis – medžiaga. Sergantieji asmenys patiria dvigubą riziką, susijusią ne tik su lėtinės ligos keliamais biomedicininiais sutrikimais, bet ir su lėtiniu neinfekciniu negalavimu, kuris apibūdinamas kaip sergančio asmens socialinis patyrimas. Pagrindinis dėmesys skiriamas asmens socialinei atskirčiai, kurią lėtinis negalavimas dažniausiai suponuoja netiesiogiai, o sumažindamas sergančio asmens laiko ir finansinius resursus, kurių nepajėgios kompensuoti įvairios makro ir mezo sveikatos ir socialinės institucijos. The paper discusses the influence of chronic disease and chronic illness to the social relations of the patients and their social environment. The analysis is based on the review of sociological literature and 27 semi-structured interviews with chronically ill persons. The chronically ill persons experience double risk related to the biomedical disorder of their body and chronic illness. Chronic illness is defined as chronically ill persons’ social experience. The main subject of analysis is social exclusion which is indirectly determined by chronic illness. The chronic illness reduces the time and financial resources of ill persons and limits their possibilities to participate in the public space. There exist three types of chronic ills that influence the frequency decisions of ill persons to visit the doctors, that is, types depend on the frequency of patients’ visits to the health institutions. The first group of chronic ills does not have a large influence on persons’ everyday activities and allows them to minimize their visits to the health institutions. The second type of chronic ills determines the patients’ routine visits to the doctor in order to get a prescription and examine their health. The third type requires complex tests and cure and force patients to visit health institutions very often. This type takes most time and financial resources. All types are directly related to the diagnosis.

• Details
• Contents