KITO REPREZENTACIJOS IEVOS SIMONAITYTĖS IR VYDŪNO TEKSTUOSE
REPRESENTATIONS OF THE OTHER IN THE WRITINGS OF IEVA SIMONAITYTĖ AND VYDŪNAS

Summary/Abstract: Straipsnyje aptariamas Ievos Simonaitytės romanas „Vilius Karalius“ (1977 m. leidimas) ir Vydūno veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (2001 m. leidimas): abu kūriniai iliustruoja problemišką dviejų tautų sambūvį, o kito vaidmenį juose atlieka vokiškoji kultūra. Tekstai nagrinėjami prancūzo Danieliaus Henrio Pageaux imagologijos teorijos įrankiais: manija, fobija, filija ir idiokrazija. Paaiškėja, kad amžininkų darbuose į svetimąjį žvelgiama skirtingai: Vydūno veikalas grindžiamas filija, siekiama tautų lygiavertiškumo, o Ievos Simonaitytės romane vyrauja fobiškos herojų nuostatos. „Viliuje Karaliuje“ tautų koegzistavimas atsiskleidžia kaip sudėtingas darinys, lemiantis kasdienius konfliktus, į kuriuos nuolat įsivelia romano personažai dėl savo nuostatų ar skirtingo požiūrio į vokiškumą. Išryškėja kietasprandžio lietuvininko stereotipas, miesto bei kaimo priešpriešos ir kt. Vydūnas vokiečio bei lietuvio įvaizdį formuoja pasiremdamas įvairiais literatūriniais ar istoriniais šaltiniais (Johanno Wolfgango Geothe’s, Martino Lutherio ir kt. tekstais), jo požiūris į atvykėlius – vokiečius, zalcburgiečius, žydus – nėra vientisas, kuriamas gana neigiamas zalcburgiečių įvaizdis, taip pat aptariami lietuviams būdingi bruožai (savivaizdis). The representations of the Other in the works of Ieva Simonaitytė and Vydūnas are established by using two particular texts: Simonaitytė’s novel Vilius Karalius (1977 edition) and Vydūnas’s work Seven Hundred Years of German and Lithuanian Relations (2001 edition). German culture is the Other and both works describe the problematic coexistence between two nations. In order to unveil this coexistence, the theoretical and methodological instruments of the French imagologist Daniel-Henri Pageaux are used: he distinguishes four aspects of attitude towards other cultures – mania, phobia, philia, and idiocracy. The Other is perceived differently in both contemporary texts. Philia is the dominant approach in Vydūnas’s work, with the author promoting the idea of the equality of nations. By contrast, the attitude of the characters of Simonaitytė’s novel represents phobia in most cases. Since the heroes of the novel Vilius Karalius have different attitudes to, and perspectives on, German culture and since the coexistence of the two nations constantly acts as a complicating factor leading to difficulties, everyday tensions arise between them. The stereotype of the obstinate Lithuanian from Prussian Lithuania and the opposition between city and village were also detected. Vydūnas creates images of Germans and of Lithuanians by appealing to various literary and historical sources (Goethe, Tacitus, ect.). His opinions towards strangers (Germans, Salzburgians, Jews) are differentiated. Vydūnas creates a negative image of the Salzburgian and devotes much of attention to the discussion of the character of the Lithuanian (his self-image).

• Details
• Contents