VIDURŽEMIO JŪROS AUGALAI LIETUVOJE – NEPAPRASTA PIERRE’O RICHER DE BELLEVALIO VARIO RAIŽINIŲ IR ILIUSTRACIJŲ KELIONĖ XVIII AMŽIUJE
PLANTES MÉDITERRANÉENNES EN LITUANIE : L’EXTRAORDINAIRE VOYAGE DES CUIVRES ET DES ILLUSTRATIONS DE PIERRE RICHER DE BELLEVAL AU XVIIIE SIECLE

Summary/Abstract: L’article présente l’histoire du voyage de Montpellier en Lituanie des plaques de cuivre représentant les plantes méditerranéennes. Ces plaques furent préparées par Pierre Richer de Belleval (1555–1632), professeur de botanique, médecin des rois et fondateur du jardin botanique de Montpellier. Les plaques furent destinées a illustrer son ouvrage magistral sur la flore du Languedoc. Longtemps considérées comme perdues, ces plaques furent retrouvées en 1760 et sauvées grâce a Antoine Gouan (1733–1821), naturaliste de l’Université de Montpellier. Ensuite elles furent achetées par Jean-Emmanuel Gilibert (1741–1814) grâce aux fonds avancés par Stanislas-Auguste Poniatowski. Gilibert les amena en Lituanie dans le but de les faire publier. Il réalisa son projet seulement partiellement en utilisant une partie des fonds pour illustrer Exercita phytologica, seu Flora Lithuanica. Des son retour en France, Gilibert négocia avec Poniatowski le retour des plaques ; le roi et grand-duc lui en fit cadeau. Une majeure partie de ces illustrations fut publiée a Lyon dans Démonstrations élémentaires de Botaniques. Apres la prise de Lyon par l’armée révolutionnaire, les herbiers lituaniens de Gilibert furent détruits et les cuivres de Belleval perdus probablement a jamais. Pierre’as Richer de Bellevalis (1555–1632) buvo karalių Henriko IV ir Liudviko XIII gydytojas. Jis dėstė anatomiją ir botaniką Montpellier (Monpeljė) universitete. Būdamas pirmuoju karališkuoju botanikos profesoriumi įkūrė miesto botanikos sodą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje botanikos sodai (Gardine ir Vilniuje), kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, buvo kuriami pagal Bellevalio modelį. 1603 m. mokslininkas paskelbė publikaciją „Languedoc augalų tyrimai“ („Recherches des plantes du Languedoc“). Jis planavo plačiai aprašyti visą gausią Languedoco (Langedoko) florą. Religiniai karai ir protestantų represijos padarė daug žalos Montpellier. Botanikos sodas buvo suniokotas ir Bellevalis nepabaigė savo veikalo. Mokslininkas užsakė apie 500 vario raižinių plokščių, kuriose pavaizduoti Viduržemio jūros regiono augalai. Iki XVIII a. vidurio buvo publikuota tik dalis Bellevalio vario raižinių. Tačiau keletas Europos mokslininkų žinojo apie jų egzistavimą ir noriai rėmėsi jo darbais. Tarp jų daug žymių mokslininkų: Joseph Pitton de Tournefort (1656–1708), François Boissier de Sauvages (1706–1767), Carl Linné (1707–1778), Albert von Haller (1708–1777) ir Jean-François Séguier (1703–1784).

• Details
• Contents