KRISTIJONAS DONELAITIS XX AMŽIAUS LIETUVIŲ POEZIJOJE: VARIACIJOS ŽEMĖS TEMA
KRISTIJONAS DONELAITIS IN 20TH CENTURY LITHUANIAN POETRY: THREE VARIATIONS ON THE THEME OF THE EARTH

Summary/Abstract: Straipsnio tikslas – mėginti apibendrinti Donelaičio įvaizdį XX a. poezijos korifėjų – Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos – tekstuose, pasitelkus esmines kultūros geografų nuostatas ir aptariant kraštovaizdžio reikšmę bendruomenės kultūrai. Skirtingos analizuojamų autorių rašymo strategijos lemia skirtingą poetinių tekstų perskaitymo būdą – arba orientuojamasi į plačias emociškai stiprių įvaizdžių sukeliamas asociacijas, neištrūkstant už struktūruotos kalbos ribų, arba pasiduodama pasklidusioms emocijoms, nusikeliant į menamą ikisąvokinės tikrovės lygmenį. Vis dėlto Donelaičio įvaizdžio prasmės menkai priklauso nuo pasirinktų strategijų: sovietinės Lietuvos kontekste Donelaičio figūra koncentravo kultūros brendimo, tautos telkimosi ir pastangų įsigyventi savoje vietoje aspektus, svarbius įkvepiančių paralelių ieškančiai, savarankiškumą praradusiai bendruomenei, ir buvo suvokta kaip stabilumo, susigrąžinus prarastį, garantas. The aim of the article is to discuss the image of Donelaitis in the poetry of Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis, and Sigitas Geda as revealed by an analysis of their ties to cultural geography and their appreciation of the significance of the landscape for the culture of a particular community. The different strategies of writing chosen by these authors suggest different ways of reading them: the reader can be led by the associations provoked by emotionally charged images and not transgress the boundaries of structured language, or (s) he can submit to scattered emotions and enter the imaginary realm of so-called preconceptual reality. Nevertheless, the meanings of Donelaitis’s image depend only weakly on the strategy chosen: in the context of Soviet Lithuania, the figure of Donelaitis pulled together aspects of a nation’s maturation and its efforts to persevere in its place. It is these aspects that were very important to a community that had lost its independence and was looking for inspiring parallels to its situation. In this case the image of Donelaitis appeared as a guarantee of stability after the regaining of what had been lost.

• Details
• Contents