Rašytojas ir politika: Kazio Borutos atvejis (1924–1935)
A writer and his politics: the case of Kazys Boruta (1924-1935)
Author(s): Kęstutis RaškauskasSubject(s): Cultural Essay, Political Essay, Societal Essay
Published by: Vytauto Didžiojo Universitetas
Keywords: Kazys Boruta; maksimalistai; trečiafrontininkai; politinė emigracija; avangardizmas; kairieji rašytojai; literatūra ir politika; Kazys Boruta; Maximalists; Political Emigration; Avantgarde; Writers on the Left Literature and Politics
Summary/Abstract: Šis tyrimas atskleidžia iki tol menkai tirtą socialistinių idėjų įtaką rašytojui Kaziui Borutai (1905–1965 m.). Socializmą jis atrado išgyvendamas vidinį sukrėtimą 1924 m. sausio mėnesį, kai mokėsi vienoje iš Marijampolės gimnazijų. Pats Boruta jį aprašė su religinio atsivertimo termino pagalba. Naujo tikėjimo atradimas ilgam transformavo asmeninį gyvenimą. Dauguma Kazio Borutos artimiausių draugų buvo tik idėjiniai bendraminčiai ir bendražygiai. Kazys įsimylėdavo tik sau artimų pažiūrų moteris. Išgyvenęs vieną nelaimingą meilę, jis vedė vyresnę už save revoliucinių įvykių Rusijoje dalyvę Oną Kazanskaitę. Boruta linko tik prie tokių socializmo pavidalų, kurie paisė asmeninės laisvės ir nereikalavo individualumo raišką siaurinančios partinės drausmės. Iš socializmo doktrinų didžiausią įtaką jam darė anarchizmas ir narodnikų-eserų tradicija. Šią tradiciją jis propagavo kairuoliško jaunimo žurnalo „Aušrinė“ puslapiuose. Bet kurios formos marksizmą, ypač bolševikinį, Boruta atmetė ir traktavo kaip socializmo idealų išdavystę. 1926 m. vasarą įvyko skilimas seseriškos ideologijos orbitoje esančios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos gretose. Ji darė įtaką daugumai jaunųjų „Aušrinės“ skaitytojų ir jos leidėjams. Įvykus skilimui radikalusis jaunimo sparnas sukūrė socialistų-revoliucionierių-maksimalistų sąjungą, kuri niekada nebuvo užregistruota ir veikė nelegaliai. Į jos gretas įsitraukė artimiausi Kazio Borutos bičiuliai ir jis taip pat pasekė jų pėdomis. Šios sąjungos tikslas buvo sukurti egalitarinę demokratinę respubliką. Siekdami šio tikslo maksimalistai nevengė ekspropriacijos ir teroro priemonių, ką liudija jų dalyvavimas apiplėšiant valstybinį banką Tauragėje 1927 m. ir pasikėsinimas į premjerą Augustiną Voldemarą 1929 m. Užsiangažavimas kurti socializmą Kazio Borutos atveju buvo glaudžiai susijęs su kūrybiniais ieškojimais. Jis pasisakė už tokias avangardizmo formas, kurios akcentavo menininko pareigą prieš visuomenę ir neigė menas menui principą. This paper discusses a hitherto little investigated topic: the influence of Socialist ideas on the writer Kazys Boruta (1905-1965). He discovered Socialism during an inner revolution he experienced in January 1924 as a high school student in Marijampolė. He himself described this experience in terms akin to a religious conversion, which decisively transformed a long stretch of his personal life. Most of his closest friends shared in his ideas and deeds. Boruta fell in love with women who were close to him intellectually. After having lived through one unhappy love, he married Ona Kazanskaitė, an older woman who had participated in revolutionary activities in Russia. Boruta was drawn to forms of socialism that respected individual freedom and did not insist on a partisan straightjacket limiting individual expression. Influenced primarily by anarchism and the Naodniki – Socialist Revolutionary tradition, he propagated the latter on the pages of the left-leaning journal Aušrinė.
Journal: Darbai ir dienos
- Issue Year: 2013
- Issue No: 59
- Page Range: 189-272
- Page Count: 84
- Language: Lithuanian