Specific Language Impairment: Adaptation of a Screening Test for Lithuanian
Specific Language Impairment: Adaptation of a Screening Test for Lithuanian

Summary/Abstract: School children, especially in higher grades, are expected to use and understand language in a sophisticated manner as they listen, speak, read, and write throughout the school day and beyond. To perform these tasks successfully, adolescents must have a sufficient amount of relevant background knowledge and the ability to use and understand spoken and written language at an advanced level. Given these high expectations in schools today, it is not surprising to learn that when language impairments persist into adolescence, they frequently have a negative impact on academic performance, ultimately limiting an individual’s vocational options (Nippold and Mansfield 2009). By 5 years of age, most children have acquired the ability to produce grammatically well-formed sentences containing all types of subordinate clauses including nominal, relative and adverbial (Diessel 2004). Despite these impressive attainments, the ability to express increasingly abstract ideas in longer sentences containing multiple and embedded subordinate clauses continues to develop throughout the school-age years, adolescence, and into adulthood (Berman 2004). Šiame straipsnyje aptariami vaikų kalbos sutrikimų diagnostikos tyrimo rezultatai, gauti atlikus eksperimentus trijuose skirtinguose darželiuose, iš kurių vienas yra skirtas tipinės raidos vaikams, o kiti du – vaikams, turintiems raidos sutrikimų. Šis tyrimas yra Europos Komisijos remiamo projekto „Universali kalbos sutrikimų diagnostika“ (angl. Crosslinguistic Language Diagnosis, CLAD; LLP/ K 1) dalis; juo siekiama nustatyti pagrindinius specifinių kalbos sutrikimų (angl. Specific Language Impairment – SLI) simptomus. Specifiniai kalbos sutrikimai (SLI) yra pirminiai kalbos sutrikimai, diagnozuojami tipinės raidos vaikams, neturintiems jokių klausos sutrikimų, smegenų pažeidimų ar intelekto sutrikimų. SLI pasižymi fonologijos sutrikimais (vaikas sunkiai atpažįsta ir taria kai kuriuos garsus ir tam tikras garsų samplaikas) arba gramatikos sutrikimais (vaikui sunku pasakyti / parašyti gramatiškai taisyklingą sakinį, sakiniuose gausu netinkamos žodžių tvarkos atvejų, žodžiai vartojami netinkama forma ir pan.), o kartais vaiko kalboje esama ir fonologijos, ir gramatikos klaidų. Šiems sutrikimams tirti ir diagnozuoti buvo adaptuotas GAPS (Grammar and Phonology Screening) testas (van der Lely et al. 2007). Testą sudaro dvi pagrindinės dalys, būtinos kalbos kompetencijai įvertinti: (1) morfosintaksinė dalis (apimanti tam tikrus gramatikos aspektus ir sakinio struktūrą) ir (2) fonologinė dalis (skirta priebalsių samplaikų tarimui tikrinti). Atliekant pirmąją testo dalį, tiriamasis vaikas turi pakartoti tyrėjo sakomus sakinius (sudarytus tam tikrų specifinių gramatikos konstrukcijų pagrindu); atliekant antrąją testo dalį, vaikas kartoja tyrėjo sakomus išgalvotus žodžius, kurie yra sukurti lietuvių kalbai būdingų priebalsių samplaikų pagrindu.

• Details
• Contents