Foreign Influences Versus Local Practices: Postdramatic Tendencies in Contemporary Lithuanian Theatre
Foreign Influences Versus Local Practices: Postdramatic Tendencies in Contemporary Lithuanian Theatre

Summary/Abstract: Over the last twenty years Lithuanian theatre has experienced particularly dynamic transformations that have been brought about not only by political and social changes but also by the radically altered relationships with foreign theatre. It started to change fundamentally at the beginning of the 1990s when theatre artists were trying new ways of expression in order to reflect on the situation, function and place of theatre in the transforming socio-cultural context: they were reviewing the traditional values of their art, turning back towards the legacy of historic avant-garde and post-war neo-avant-garde theatre, which was not practiced during the Soviet period, and welcomed the most recent experiences of contemporary Western theatre practice. When the Iron Curtain was lifted and intercultural exchanges became more active, the reality of Lithuanian theatre changed considerably. Per pastaruosius penkiolika metų Lietuvos teatras patyrė itin dinamiškus pokyčius, kuriuos lėmė ne vien politinės ir socialinės permainos, bet ir iš esmės pasikeitęs santykis su užsienio teatru. Esminiai poslinkiai prasidėjo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai, apmąstydami teatro situaciją, funkciją bei vietą kintančiame sociokultūriniame kontekste, teatro menininkai išmėgino naujus meninės raiškos būdus: peržiūrėjo tradicinius kūrybos principus, atsigręžė į sovietiniu laikotarpiu neišnaudotą XX amžiaus pradžios modernistinio teatro ir pokario neoavangardo palikimą, įsileido naujausią pastarųjų dešimtmečių Vakarų teatro patirtį. Atsidarius geležinei uždangai ir suaktyvėjus tarpkultūriniams mainams, akivaizdžiai pakito ir Lietuvos teatro realybė. Keletą dešimtmečių egzistavęs izoliacijoje nuo pasaulinių teatro procesų, dabartinis Lietuvos teatras ne tik atsiveria užsienio teatro patirčiai, bet ir pats tampa aktyviu šiuolaikinio teatro praktikos dalyviu: Lietuvos teatrų trupės gastroliuoja užsienyje, mūsų teatro menininkai realizuoja bendrus projektus su kitų šalių teatrais, Lietuvos festivalių ir meninių akcijų metu žiūrovams pristatomi ryškiausių dabartinių teatro trupių bei įdomiausių teatro menininkų kūrybiniai projektai. Tokie šiuolaikinio teatro mainai daugiausia lemia pliuralų ir dinamišką šiandienos Lietuvos teatro pobūdį. Naujos meninės kalbos paieškomis ypač išsiskiria XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje debiutavusios teatro menininkų kartos kūryba, atskleidžianti netradicinį požiūrį į atskirus teatro meno komponentus, teatrinio veiksmo bei vaizdo formavimo būdus ir skatinanti kitokias teatrinės komunikacijos formas. Analizuojant šios kartos režisierių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno, Igno Jonyno, Povilo Laurinkaus spektaklius šiame tekste ne tik diskutuojama apie ryšį tarp Lietuvos ir užsienio teatro praktikos, bet ir nužymimos postdraminės šiuolaikinio Lietuvos teatro tendencijos.

• Details
• Contents