Comparative Analysis of Vocational Education and Training Cost-sharing Schemes Across the 12 Newer EU Member States
Comparative Analysis of Vocational Education and Training Cost-sharing Schemes Across the 12 Newer EU Member States

Summary/Abstract: The paper maps and compares vocational education and training cost-sharing mechanisms and regulatory instruments across the 12 newer EU Member States (Bulgaria, the Czech Republic, Estonia, Cyprus, Latvia, Lithuania, Hungary, Malta, Poland, Romania, Slovenia and Slovakia). It establishes which mechanisms and instruments are more successful and identifies shortcomings in their governance. Extensively using qualitative (literature review, surveys of VET experts) methods, the paper reviews and evaluates the developments of costsharing schemes in the newer EU Member States and provides recommendations to improve VET cost-sharing policies. Šis straipsnis parengtas Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktos studijos „Profesinio mokymo išlaidų pasidalinimas. Naujose ES šalyse narėse taikomų finansavimo mechanizmų analizė“, kurią užsakė CEDEFOP, pagrindu. Studijoje siekiama išanalizuoti 12 naujųjų ES šalių narių taikomus profesinio mokymo finansavimo mechanizmus, ištirti jų poveikį privačiam profesinio mokymo finansavimui ir gyventojų dalyvavimui profesiniame mokyme, nustatyti, kurie mechanizmai sėkmingesni, ir pateikti praktinių rekomendacijų viešajai politikai tobulinti. Ši studija – tai pirmasis bandymas parengti išsamų naujosiose ES šalyse narėse taikomų profesinio mokymo finansavimo mechanizmų sąrašą ir atlikti jų lyginamąją analizę. Šio straipsnio objektas – 7 pagrindiniai naujosiose ES šalyse narėse taikomi profesinio mokymo finansavimo mechanizmai: mokestinės lengvatos; profesinio mokymo fondai, subsidijų mechanizmai; paskolos; mokymo išlaidų grąžinimo išlygos; mokymosi atostogos ir lėšų, skirtų mokymui, taupymo schemos. Straipsnio tikslas – palyginti naujosiose ES šalyse narėse taikomus profesinio mokymo finansavimo mechanizmus. Mechanizmai lyginami pagal 7 kriterijus: taikymo trukmę, tinkamumo reikalavimus, tikslines grupes, dėmesį stebėsenai ir vertinimui, informacijos ir konsultacijų prieinamumą bei ateities planus. Autoriai siekia nustatyti labiau sėkmingus finansavimo mechanizmus ir pagrindinius jų įgyvendinimo trūkumus. Naujosiose ES šalyse narėse ypač trūksta sistemingų profesinio mokymo finansavimo mechanizmų tyrimų, todėl pagrindiniu tyrimo metodu buvo pasirinktos apklausos. Straipsnis paremtas dviem apklausomis: 2008 m. balandį–gegužę atlikta apklausa nustatė naujosiose ES šalyse narėse taikomus mechanizmus, o 2008 rugpjūtį–spalį atlikta apklausa suteikė informaciją apie šių mechanizmų ypatybes ir pateikė 64 ekspertų (valstybės tarnautojų, socialinių partnerių atstovų ir nepriklausomų tyrėjų) nuomonę dėl jų rezultatyvumo, efektyvumo, socialinio teisingumo ir poveikio. Nustatyta, kad šalys ypač mažai dėmesio skiria finansavimo mechanizmų viešinimui, stebėjimui ir vertinimui, todėl labai dažnai nėra aiškus mechanizmų poveikis ir taikymo tikslingumas.

• Details
• Contents