PAMĄSTYMAI APIE BRANDŲ WILLIAMO GOLDINGO PASAULĮ
REFLECTIONS ON THE MATURE WORLD OF WILLIAM GOLDING

Summary/Abstract: W. Goldingas naudoja literatūrines priemones ir efektyvius perkeltinės kalbos vaizdavimo būdus: vaizdingumą, simbolius, metaforas, tam tikrą pasakojimo struktūrą, ironijos priemones, analogiją, argumentų pateikimą, humorą, detales, kuriančias gilų ir nuodėmingą stilių, perteikiantį jo asmeninį požiūrį neutralia kalba. Toks kalbinis reiškinys, kaip leksinis dviprasmiškumas, taip pat yra pastebimas sinchroninėse kalbinėse rašytojo kalbos studijose. Kalbinę analizę lėmė estetinės ir filosofinės idėjos, kūrybinės W. Goldingo mintys, literatūrinio paveldo svarba anglų ir pasaulinės literatūros vystymuisi. Struktūrinis kūrinio išskirtinumas ir ypatingas tikslas, vaizduojant pagrindinius įvykius, yra susijęs su romano aprašomą ja kalba, kuri tam tikra prasme daro kūrinį sunkiai suvokiamą. W. Goldingas kuria įtampą ir tuo pačiu metu palaiko kūrinio ir stiliaus leitmotyvą, žodžiais stiprindamas šią būseną. Autorius įvaldo ir naudoja šių žodžių derinimo taisykles, aprašų elementus ir užfiksuoja pakartojimo procesą, daugiau ar mažiau nesikeičiančius leksinius vienetus, organizuojančius romano siužeto leksinę informaciją (naudojama retorikos kaip epistemologijos teorija ir intertekstualios realybės bei žinių teorija). Atsiskleidžia lygiai, personažų kalbos leksinės funkcijos, kurios sudaro ir nustato W. Goldingo kalbos aprašymą pagal Reikšmės-Teksto teoriją. Galima suvokti, kad vertėjas remiasi tarpkalbinio suvokimo procesais. Esminis klausimas susijęs su santykiu tipu, sukurtu tarp originalaus ir išversto tekstų. Tekstai yra susiję vienas su kitu, o tai, be abejo, reiškia dviprasmiškumą, žodžių, terminų, konceptų ypatybes kontekste. Straipsnyje taip pat nagrinėjamos romano vertimo į ukrainiečių kalbą problemos.

• Details
• Contents