Using a Play Intervention to Improve the Play Skills of Children with a Language Delay
Using a Play Intervention to Improve the Play Skills of Children with a Language Delay

Summary/Abstract: Background. Children with language delays are at risk for difficulty with social skills because their play skill repertoire may be limited. Early interventions can help students learn play skills and prevent future social difficulties. Purpose. Minimal studies have addressed the impact of a play intervention, but the few that exist have found positive effects on typically developing and at-risk children. The effect of a play intervention on the play skills of preschool age children verified with a language delay was examined in this study because of the importance in improving play skills for this group. Materials and method. Children’s free play skills were assessed using the PIECES and then they were assigned to either an intervention or comparison group. The intervention consisted of short-term facilitated play instruction from adults and took place in the early intervention classroom. A pretest posttest design was used to evaluate the effect of the intervention, also using the PIECES. Results. Five of six children in the intervention group improved their play skills while the five children in the comparison group remained at or below their pretest levels. Conclusions. The children’s play increased in complexity by moving from exploratory to complex pretend play. Prompting, modeling and reinforcement are methods which effectively encourage play skill development. Mokslinė problema. Vaikai, kurių kalbos raida vėluoja, dažnai patiria ir socialinių įgūdžių sunkumų, nes jų žaidimo įgūdžių repertuaras taip pat gali būti ribotas. Ankstyvos intervencijos gali padėti vaikams lavinti žaidimo įgūdžius ir išvengti socialinių sunkumų ateityje. Tikslas. Tyrimų, kuriuose būtų analizuojama žaidimo intervencijų nauda, beveik nėra, tačiau kelios atliktos studijos patvirtina žaidimo intervencijų naudą tiek įprastos raidos, tiek rizikos grupės vaikams. Šiame tyrime analizuojamas žaidimo intervencijų efektyvumas lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatyta sulėtėjusi kalbos raida, žaidimo įgūdžius, nes šios grupės vaikams yra ypač svarbu lavinti žaidimo įgūdžius. Metodika. Vaikų laisvo žaidimo įgūdžiai buvo įvertinti taikant PIECES metodiką, remiantis įvertinimo rezultatais vaikai buvo priskirti poveikio ir lyginamajai grupei. Poveikis buvo daromas ankstyvų intervencijų klasėje naudojant trumpas skatinančias žaidimo instrukcijas, kurias pateikdavo suaugęs asmuo. Poveikio efektyvumas buvo vertintas palyginant PIECES rezultatus prieš ir po daryto poveikio. Rezultatai. Penki iš šešių vaikų poveikio grupėje pagerino žaidimo įgūdžius, o penkių vaikų iš lyginamosios grupės žaidimo įgūdžiai išliko tokie patys ar prastesni nei vertinant pirmą kartą. Išvados. Dėl žaidimo intervencijų didėjo vaikų žaidimų kompleksiškumas, vaikų žaidimai vystėsi nuo tyrinėjimo prie sudėtingesnių vaidmenų žaidimų. Užuominos, modeliavimas ir pastiprinimas yra metodai, padedantys efektyviai skatinti žaidimo įgūdžių vystymąsi.

• Details
• Contents