The Cognitive Functions of «Distanciation»: the Image of Japan in the Works of Endō Shūsaku
The Cognitive Functions of «Distanciation»: the Image of Japan in the Works of Endō Shūsaku

Summary/Abstract: The proposed paper focuses on an approach to the selected works by Endō Shūsaku from the perspective of the hermeneutical category “distance-distanciation” as set forth by Paul Ricoeur. The analysis of this category enables, in my opinion, the unveiling of the image of Japan as seen through the eyes of Endō as a writer whose interests spanned both the Western culture and his own cultural background. Looking at Endō’s writing from the point of view of Ricouerian hermeneutics enables us to classify the dimensions of distance that the writer uses (cultural, historical, geographical). Distance constitutes a specific and important medium on the way towards understanding. Adopting the cognitive perspective of “distance-distanciation” makes it possible to distinguish other categories contained in the process of ‘reading-understanding- writing’; the problems of subjectivity, otherness, identity etc. By applying them to Endō’s works, we are able to see how extremely complicated forms the principle of distance may assume. Endō’s writings were shaped by his keen interest in Western literature, especially by the works of F. Mauriac, G. Bernanos, J. Green, A. Gide. Based on their literature, he approached the issues significant for himself (the problem of evil), overcoming the distance to the Western culture. Concurrently, he entered into the sphere of distance towards his own culture. By setting the background of his novels in the Japanese reality, and through active participation in Japan’s intellectual life, he adopted an attitude of searching for answers to dilemmas he encountered in what resulted from experiencing distance. Šiame straipsnyje analizuojami rinktiniai Endō Shūsaku kūriniai iš hermeneutinės „erdvėerdvės suvokimas“ perspektyvos, apibrėžtos Paul Ricoeur. Mano nuomone, šios kategorijos analizė leidžia aiškiau suvokti Japonijos įvaizdį, matomą Endō, kaip rašytojo, susijusio tiek su vakarietiška kultūra, tiek išaugusio iš savosios, akimis. Žvelgiant į Endō kūrybą iš Ricoeur hermeneutikos perspektyvos, galima klasifikuoti rašytojo naudojamas erdves (kultūrinės, istorinės, geografinės). Erdvė tampa specifiniu, svarbiu būdu, palengvinančiu suvokimą. Įsisavinus kognityvinį erdvės suvokimą, įmanoma atskirti kitas kategorijas, įtrauktas į „skaitymo-suvokimo-rašymo“ procesą, - subjektyvumo, kitoniškumo, identiteto problemas ir t.t. Pritaikant jas Endō kūriniams, galima pamatyti, kokias ypatingai sudėtingas formas gali įgauti erdvės principas. Endō kūryba buvo veikiama didelio autoriaus domėjimosi Vakarų literatūra, ypač F. Mauriac, G. Bernanos, J. Green, A. Gide kūriniais. Remdamasis jais, rašytojas priartėjo prie sau svarbių dalykų (blogio problemos), įveikdamas atstumą iki vakarietiškos kultūros. Tuo pat metu jis įžengė ir į savos kultūros erdvę. Kurdamas romanus apie japonų realybę ir aktyviai dalyvaudamas intelektualiniame Japonijos gyvenime, jis stengėsi ieškoti atsakymų į dilemas, su kuriomis susidūrė, kylančiomis iš atstumo pajautimo.

• Details
• Contents