The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication
The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

Summary/Abstract: Daiktų internetui skirtų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros progresas labai spartus. Daiktų internetas gali technologiškai sujungti daugmaž visas elektroninių paslaugų teikimo sritis, įskaitant e. sveikatos, e. verslo ir prekybos, e. valdymo, net e. švietimo ir kitas paslaugas, o kur dar junginiais su žodžiu „išmanus“ ar „pažangus“ įvardijami projektai (tokie kaip išmanieji miestai, išmanusis transportas, išmaniosios ligoninės). Turint omenyje šiuos dalykus, vis labiau ryškėja žiūrėjimo į sąveikumą pirmiausia per technologijų prizmę (techninis sąveikumas), taip pat tam tikru mastu ir per semantikos prizmę (semantinis sąveikumas) trūkumai. Internetinių turinio platformų, vartotojams siūlančių vieną ar daugelį išteklių, gausa iš pirmo žvilgsnio atrodo pribloškianti. Atidžiau pažiūrėjus į šių išteklių turinio sąveikumą ir kokybę matyti, kad jiems dažnai trūksta teorinio-metodologinio pagrindo. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai turinys – ypač įvairių rūšių mikroturinys – yra kuriamas, prižiūrimas ir siejamas su kitu turiniu interneto naudojimu pagrįstais metodais. Kai daiktų interneto daiktų „sukurti“ duomenys turi būti interpretuojami, kad taptų informacija ir žiniomis, nebepakanka paprasto objektų (fizinio pasaulio objektų ar virtualių dalykų) identifikavimo ir žodinio ar nežodinio vardo priskyrimo, neatsižvelgiant į atitinkamas sąvokas. Kai daiktus turi atspindėti skirtingų kalbų žodžiai ar nežodiniai ženklai esant kitoms jutiminio suvokimo formoms, semantika turi remtis sąvokomis. Kaip viena pamatinė idėja ar sąvoka, pasiekiama per atskirą universalųjį adresą ar pastoviąją nuorodą, apibrėžtas mikroturinys apima daugelį įvairių turinio rūšių – galiausiai net joms apibūdinti naudojamus metaduomenis. Kyla klausimas, ar šios įvairios mikroturinio rūšys, įskaitant leksikografinius ir terminologinius duomenis (taip pat ir mokslines nomenklatūras), valdomuosius žodynus (tezaurus ir kitas žinių tvarkybos sistemas), žinių struktūrinimo sistemas (ontologijas, temų žemėlapius ir kt.) ir atitinkamus metaduomenis, gali būti plėtojamos ir valdomos, remiantis viena plačios aprėpties metodologija – terminologijos metodologija. Žinoma, reikia atsižvelgti į skirtingų mikroturinio rūšių skirtingus vaidmenis.

• Details
• Contents