KODĖL AŠ LANKAUSI ARCHEOLOGIJOS MUZIEJUOSE
WHY I VISIT ARCHAEOLOGICAL MUSEUMS

Summary/Abstract: Dramatiškas Johano Huizingos istorinio pažinimo ribotumo išpažinimas žymiajame jo veikale tinka ir archeologijai – menui surasti ir suprasti tai, ką pražiopsojo sunaikinti laikas, nukišęs po žeme arba po vandeniu, nusviedęs į vėlesnių epochų užkaborius. Tiesa, tekstai pačia savo prigimtimi yra supratimo materija, sulipdyta praeities žmonių dalytis prasmėmis ir reikšmėmis bei atiduodanti jas istorikui, o archeologo materija nebyli net keleriopai. Dažnai tai yra tobulai anonimiškas radinys: nežinome, nei kas jį sukūrė, nei kas buvo jo savininkas, nei kokia buvo jo ekonominė ar simbolinė vertė, kartais net nelabai įsivaizduojame, kokią atliko funkciją. Taip pat labai dažnai archeologinis radinys neprabyla, nes jo reikšmė ir prasmė galėjo egzistuoti tik tol, kol egzistavo ta kasdienė tvarka, kurioje jis dar buvo daiktas. Žinoma, ir tekstai – ,,rašytiniai šaltiniai“ – yra tokie patys išnykusios tikrovės radiniai, tačiau savo semantika jie net pavieniui aprėpia bent nedidelę praeities teritoriją aplinkui save, o pašviesdami taką link kitų tekstų padeda istorikui bent apgraibomis klydinėti būtovės painiavoje, tuo metu archeologinis radinys, kartais net ištisi radinių masyvai gali gluminti aklinu nekontekstualumu.

• Details
• Contents